Development of emotional reactions of deprived infants

Straipsnyje nagrinėjamos ankstyvojo amžiaus kūdikių namų auklėtinių emocinės raiškos plėtotės problemos. Ieškoma atsakymų į klausimus, kokie ankstyvojo amžiaus deprivuotų vaikų emocinės raiškos ypatumai, kiek ugdymas gali plėtoti jų emocinę raišką. Eksperimento, kurio rezultatų pagrindu parengtas straipsnis, tikslas - atskleisti pedagoginio poveikio efektyvumą struktūriniu ir dinaminiu aspektais. Tyrimo duomenų analizė rodo, kad edukacinė veikla skatina ankstyvojo amžiaus deprivuotų vaikų emocinę raišką nepriklausomai nuo psichinio išsivystymo lygio. 16-18 gyvenimo mėnuo yra reikšmingas neigiamų emocijų raiškos stiprėjimo tendencijai pasireikšti. Šiame amžiuje bazinių psichinių poreikių netenkinimas transformuojasi į emocinę deprivaciją. Ankstyvojo amžiaus vaikų edukacinė aplinka, ugdymo turinys bei metodai turi būti kryptingai orientuoti į jų psichinio vystymosi harmonizavimą.The aim of our research is to reveal effectiveness of pedagogical input for emotional reactions according to the structural and dynamical aspects. 17 infants from 15 to 24 months of age of Šiauliai Infant Home were observed and took part in the pedagogical experiment that lasted 9 months. We used such methods of research: analysis of documents of child development, pedagogical experiment, observation of emotional reactions of infants. Methods of Descriptive Statistic, Cluster and Regressive Analysis were used working with research data. The splitting children into 3 groups was significant in children developmental as well as research results. Tlie diagnosis of children of these 3 groups are: Group A - children with the delay of mental development, group B - children with the undefined mental disorder, Group C - children with emotional and behavioral disorders. The subjects of experimental education were defined into 3 conditional blocks: cognition of oneself, cognition of everyday occurrence, cognition of environment and things. Expression of emotional behavior was analyzed according to the aspects of age, gender, level of psychosocial development, content of education, dynamics of emotional reactions and somatic stage of the children. We defined 9 main categories of emotions that were fixed in the pedagogical experiment. We observed spontaneity, joy, curiosity, impatience, lack of attention, hyperactivity, irritability, apathy and inertia