Pogrindinės jaunimo organizacijos Pandėlio vidurinėje mokykloje

Straipsnyje apžvelgiamos dvi partizaninio karo metais Pandėlio vidurinėje mokykloje veikusios pogrindinės jaunimo organizacijos. Tai 1952–1953 m. veikusi Lietuvos jaunimo sąjunga "Vytis", užmezgusi ryšį su partizanais ir vykdžiusi jų instrukcijas, bei 1955–1958 m. veikusi ir savarankiškai savo veiklos prioritetus formulavusi organizacija "Laisvę Lietuvai". "Vytis" turėjo tikslą išplėsti savo gretas, sukaupti ginklų ir atėjus išsivadavimo momentui prisidėti prie partizanų, su kuriais užmezgė ryšį. Organizacija "Laisvę Lietuvai" ne tik ieškojo ryšio su partizanais, bet ir pati ėmėsi iniciatyvos. Svarbiausiu veiklos prioritetu ji laikė lietuvybės, tautinių tradicijų puoselėjimą ir žmogaus teisių gynimą, Šių tikslų siekė propagandinėmis priemonėmis, mėgino leisti pogrindinę spaudą. Organizacijos nariai nežinojo KGB veiklos metodų, manė, kad svarbiausia – neįkliūti per kokią nors akciją, ir visai neįtarė, jog ilgą laiką buvo išoriškai stebimi, o jų pokalbių klausomasi. Neturėjo jokio supratimo apie tardymo metodus, nesugalvojo ir tarpusavyje neaptarė įvairių elgesio versijų bei veiklos legendų, per daug pasitikėjo kamerų draugais. "Laisvę Lietuvai" narių bausmės nebuvo adekvačios jų įvykdytoms veikoms, atlikę bausmę toliau tęsė pogrindinę veiklą tik maža dalis pasipriešinimo dalyvių. Šių pogrindžio organizacijų istorija atskleidžia Lietuvos rezistencijos perėjimą nuo pasirengimo visuotiniam sukilimui (turint greito išsivadavimo viltį) prie moralinės rezistencijos (ilgalaikės okupacijos sąlygomis).The article reviews two underground youth organizations operating in Pandėlys highschool during the guerrilla warfare. It is a Lithuanian Youth Union "Vytis" (active in 1952-1953) that established a contact with partisans and followed their instructions, and "Laisvę Lietuvai" (literally translated "Freedom to Lithuania"), an organization that formulated its own priorities itself, that was active in 1955-1958. "Vytis" had the goal of expanding, gathering weapons and, at the time of liberation, contributing to the partisans with whom they had a relationship. The organization "Laisvę Lietuvai" not only sought association with partisans, but also took the initiative itself. It prioritized fostering of Lithuania, national traditions and protection of human rights and pursued these goals through propaganda measures as well as tried to release the underground press. Members of the organization did not know the methods of KGB activity, they thought that the main thing was not to get caught and did not suspect that someone has been externally monitoring them and listening to their conversations for a long time. They did not have any understanding of interrogation techniques, did not think about and did not discuss the different versions of different behaviours and activities, trusted their camera friends too much. Punishments for the members of "Laisvę Lietuvai" were not adequate to their activities; having received their punishment, only a small part of the resistance participants continued their underground activity. The history of these underground organizations reveals the transition of Lithuanian resistance from the preparations for a global uprising (with the hope of quick liberation) to moral resistance (under the conditions of long-term occupation)