Gretinamoji anglų ir lietuvių kalbų veiksmažodžio analizė sintaksės ir morfologijos santykių požiūriu

Straipsnyje apžvelgiami anglų ir lietuvių kalbų veiksmažodžio, t. y. gramatinio predikato, tyrinėjimai struktūros, raiškos ir reikšmės požiūriu. Šių kalbų veiksmažodžio gramatinimo laipsnis grindžiamas morfologiniu, sintaksiniu ir semantiniu kriterijais. Labai svarbus veiksmažodžio struktūrinės sandaros vertinimas, lemiantis sintaksinės struktūros specifiką, kai veiksmažodis skaidomas iš vidaus. Kiekvieno veiksmažodinio elemento vieta ir vaidmuo priklauso nuo jo santykių ir funkcijų su kitais elementais veiksmažodžio frazėje. Veiksmažodžio sandara taip pat turi ir morfologinių, ir sintaksinių aspektų, kuriuos gali lemti veiksmažodžio morfologija. Susiduriama su leksinės ir gramatinės reikšmės opozicija. Veiksmažodžio Ieksinė struktūra taip pat gali nulemti sintaksinius ypatumus. Gretinant abiejų kalbų veiksmažodį, jo formų ryšius išryškina tų veiksmažodžių morfosintaksinių formų santykinė reikšmė (pagalbiniai veiksmažodžiai, žodžiai morfemos, afiksai, fleksijos ir kt.). Analitinio tipo anglų kalbos veiksmažodis pasižymi analitinėmis (dūriniais, sudėtinėmis) veiksmažodžio laikų formomis su pagalbiniais veiksmažodžiais. Sintetinio tipo lietuvių kalbos tarinys išlaiko sintetinio tipo ypatumus, nors taip pat turi ir analitinės sandaros struktūrų. Dabartiniuose anglų kalbos gramatikos darbuose, ypač gretinamuosiuose, morfologinės kategorijos įkomponuojamos į sintaksę. Kai kurių struktūrinių krypčių anglų kalbos darbuose morfologija tarsi ištirpsta sintaksėje ir atskirai ji buvo beveik nenagrinėjama. Dabartinė lingvistika, tirdama kalbų struktūra (gramatiką) ir reikšmę (semantiką), į gramatiką įtraukia morfologiją ir sintaksę. Šiuo metu daugelis anglistų morfologiją ima laikyti atskira gramatikos dalimi. Funkciniu požiūriu pripažįstama, kad tam tikri sintaksės ir morfologijos dalykai iš dalies sutampa - jie yra svarbūs kaip morfosintaksiniai reiškiniai.A knowledge of syntax and morphology appeared to be very important in the typological characterization of languages and the division between syntax and morphology has become the central aspect considering the structural description of a language. It is considered that some facts of syntax and morphology Partly coincide i.e. they are important as morphosyntactic phenomena. Furthermore, the expression of the verb, based on the verb forms (auxiliary verbs, word-morphemes, flexions, e tc.), has also morphological and syntactic specificities that are influenced by the morphology of the verb. The characterization of the internal division and the structure of the verb are quite challenging. Morphological differences in verb forms are grammatically relevant and may refer to different syntactic constructions. The investigation of the verb concerning the syntactic structure is related to the category of the verb. Although the lexical structure of the verb can influence the syntactic peculiarity too. Accordingly, the problem is based on the expression of the verb i.e. the grammatical predicate, through translation whereas the analytic English uses syntax to convey information that is encoded via morphemes and flexions in synthetic Lithuanian. The present paper discusses the character of relationship between syntax and morphology in the contrastive analysis of the verb which highlights the peculiarity of morphological and syntactic characteristics determined by the language type