Darbuotojų motyvavimas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse darbo jėgos intensyvios emigracijos kontekste

Straipsnio tikslas – išanalizuoti darbuotojų motyvavimo ypatumus Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse didelio masto emigracijos laikotarpiu, siekiant pateikti rekomendacijas motyvavimo tobulinimui. Teorinis tyrimo pagrindas - JAV psichologo Frederick Herzberg dar XX a. 5–6 dešimtmečiais sukurta vadinamoji dvejopų veiksnių darbo motyvacijos teoriją. Joje akcentuojama, kad darbo motyvaciją lemia dviejų rūšių kokybiškai skirtingi pasitenkinimo darbu veiksniai: pašalinantys nepasitenkinimą (higieniniai) ir sukeliantys pasitenkinimą (motyvuojantys). Lietuvoje tyrimai Herzberg teorijos pagrindu atliekami nuo 1993 m. P.Jucevičienė su kolegomis nustatė, kad veiksnių įvardijimas kaip higieninių ar motyvuojančių yra diskutuotinas, jis priklauso nuo konteksto, tačiau pripažįsta, kad teorija yra tinkama kaip pagrindas taikomiesiems tyrimams (Jucevičienė, 1996). Visa tai įvertinus, Herzberg požiūris į darbo motyvaciją pasirinktas kaip čia pristatomo tyrimo pagrindas. Tyrimu siekta nustatyti, kaip Lietuvos verslo įmonėse užtikrinamas (darbuotojų požiūriu) higieninių ir motyvuojančių pasitenkinimo darbu veiksnių veikimas. Tyrimui naudotas klausimynas iš 40 klausimų (adaptuotas remiantis Syptak ir kt., 1999). Iš jų 20 skirti nustatyti, ar įmonėje, darbuotojų požiūriu, užtikrinamas higieninių pasitenkinimo darbu veiksnių veikimas, kiti 20 – ar užtikrinamas motyvuojančiųjų veiksnių veikimas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programą SPSS 13.0. Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos verslo (3 mažmeninės prekybos tinklų ir 3 gamybos) įmonių darbuotojai, 71 vyras ir 87 moterys (1 atveju lytis nenurodyta), 102 – iki 35 m., 45 – 35–50 m. ir 12 – daugiau kaip 50 m. amžiaus. Iš visų respondentų 131 nurodė dirbantys nuolatinį, 99 – kvalifikuotą, 22 – vadovaujantį darbą (žemesniosios grandies vadovai). Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima sakyti, kad tirtų Lietuvos verslo įmonių darbuotojai pasigenda individualesnio, labiau diferencijuoto vadovų požiūrio į konkretaus žmogaus darbo rezultatus ir materialaus bei moralinio skatinimo, atsižvelgiant į juos. Įmonių vadovams galima rekomenduoti didinti motyvaciją skatinant lojalius ir gerų rezultatų pasiekiančius darbuotojus, viešai ir neviešai juos pagiriant, parodant, jog vadovybė vertina jų darbą. Pasitvirtino prielaida, kad tirtose smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse nepakankamas dėmesys skiriamas darbuotojų motyvavimui ir materialiomis bei nematerialiomis priemonėmis gali būti viena iš intensyvios darbo jėgos emigracijos priežasčių. Ypač tai tinka kalbant apie vidutinio amžiaus kolegijų išsilavinimą turinčius specialistus, neužimančius vadovaujančių pareigų. Tęsiant darbuotojų motyvavimo tyrimus tikslinga juos atlikti skirtingą kultūrą puoselėjančiose organizacijose, taip pat tyrimas turėtų būti reprezentatyvussu. Kokybinis tyrimo metodas leistų nustatyti tuos motyvavimo aspektus, kurių iš esmės neatskleidžia kiekybinės metodikos. Taip pat verta išsamiau ištirti ryšį tarp darbo motyvacijos ir jo rezultatų, tiek Lietuvos kontekste, tiek ir apskritai.An assumption is made in the article that incomplete motivating of employees by neglecting non-material incentives may be important reasons of workforce emigration, in addition to economic factors. An investigation of the situation concerning the fulfilment of Herzberg’s two kinds of factors (hygiene and motivating) in six Lithuanian small and medium business enterprises was conducted in order to test the assumption. The results from 159 employees questionnaires showed that hygiene factors are better met in the enterprises than motivating factors (Z= - 8,658, p=0,000). It was also found that opinions concerning hygiene and motivating factors differ significantly in the sample groups of different age, educational level and work position. The investigation disclosed also which particular hygiene and motivating factors are seen by respondents as mostly met and mostly unmet. The results are valuable as a material for a more general picture of work motivation tendencies in Lithuania and have practical value to business organizations