General confederation of the Grand Duchy of Lithuania in 1734-1736

1733 m. mirus Augustui II, Lenkijos-Lietuvos valstybėje prasidėjo kova tarp Stanislovo Leščinskio (Leszczyński), ilgą laiką gyvenusio Prancūzijoje, ir mirusio karaliaus sūnaus Saksonijos kurfiursto Frydricho Augusto Vetyno (Wettyn) šalininkų. 1733 m. rugsėjo 12 d. S. Leščinskis išrinktas karaliumi. Tačiau su tuo nesusitaikė Saksonijos kurfiursto šalininkai. Remiami įsiveržusios į Respubliką Rusijos armijos 1733 m. spalio 5 d. jie paskelbė Frydrichą Augustą valdovu Augustu III. Politinė kova peraugo į vidaus karą bei ginkluotą pasipriešinimą Rusijos ir Saksonijos intervencinėms kariuomenėms. Vidaus karo metu S. Leščinskio šalininkai 1734 m. balandžio 5 d. demokratiškai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) vaivadijų ir pavietų konfederacijų pagrindu, sukūrė LDK generalinę konfederaciją. Tai buvo bajorų sąjunga, kvietusi į kovą prieš Rusijos armiją ir paskelbusi Augustą III uzurpatoriumi. Bendros LDK generalinės konfederacijos pusėje kovojusiųjų pajėgas sudarė 8-10 tūkstančių karių – daugiausiai S. Leščinskį rėmusi LDK reguliariosios kariuomenės dalis, bajorai ir rekrutai iš jų dvarų valstiečių. 1734 m. pabaigoje didžioji jos dalis paliko LDK teritoriją ir apsistojo Mazovijos šiaurėje, priklausiusiai Lenkijos karalystei, bei Varmijoje, tikėdamasi S. Leščinskio, apsigyvenusio emigracijoje Rytų Prūsijoje (Karaliaučiuje), pagalbos. Bet, rusams puolant, dauguma LDK konfederatų taip pat pasitraukė į Rytų Prūsiją arba išsiskirstė. [...] Generalinė konfederacija, sukurta 1734 m., buvo paskutinė tokio tipo LDK bajorų sąjunga, kuri nesusijungė su jai politiškai artima tuo pat metu veikusia Lenkijos Karalystės konfederacija. Tačiau abi konfederacijos glaudžiai bendradarbiavo emigracijoje. Po S. Leščinskio sosto atsisakymo akto 1736 m. sausio 27 d. (Prancūzijos reikalavimu) prasidėjo intensyvios derybos tarp LDK konfederacijos vadovybės ir Rusijos pasiuntinio Varšuvoje Hermanno Keyserlingo. [...] 1736 m. kovo mėn. LDK generalinė konfederacija nustojo egzistuoti. [...] Didelis krašto nuniokojimas labai sustiprino bajorijos priklausomybę nuo Augusto III, priešiškos Prūsijos ir Prancūzijos. Šalis tapo pavaldi Rusijai. Tai dar labiau apsunkino Augusto III valdymą.After the death of King Augustus II in 1733, a struggle between the supporters of two pretenders - the Saxonian Kurfurst Friedrich-August, the son of the dead King, and Stanislaw Leszczyński who lived for long time in immigration in France - went on in the Polish-Lithuanian State during the interregnum. Stanislaw Leszczyński was elected king at the election Seimas on12 September 1733. However, the supporters of the Saxonian Kurfurst did not reconcile themselves with this fact and supported by the Russian army that broke into the Commonwealth proclaimed Friedrich-August - Augustus III - king on 5 October. An internal war broke out during which the intervening Russian and Saxonian armies played a decisive role in crushing resistance of Leszczynski's supporters. During the internal war, on the basis of the Confederations of voivodes and districts of the Grand Duchy of Lithuania (henceforth - GDL), Lcszczynski's supporters created the General Confederation of the Grand Duchy of Lithuania in a democratic way in Vilnius on 5 April 1734. This was a union of the nobility under oath that was united for the armed struggle against the intervening Russian army and the Confederates proclaimed Augustus III the usurper of the throne. The total armed forces of the Confederates of the GDL amounted to 8-10 thousand soldiers - mainly that part of the regular army of the GDL that was loyal to Stanislaw Leszczyński, nobles, as well as peasants recruited by them joined the army of the Confederates. [...] At the end of 1734 its larger part left the territory of the GDL and deployed in the northern part of Mazovia that belonged to the Kingdom of Poland and in Warmia where they expected to receive assistance from Stanislaw Leszczyński who had settled in immigration in Eastern Prussia (Konigsberg). However, with the Russian troops advancing and attacking even there, the majority of the Confederates of the GDL also fled to Eastern Prussia and other Confederates dissolved.[...]. The General Confederation established in 1734 was the last union of the nobility of the GDL of such a type, which did not unite with a politically related General Confederation of the Kingdom of Poland. Both Confederations, however, closely co-operated in immigration. After Stanislaw Lcszczynski's abdication on 27 January 1736, which was encouraged by France, intensive negotiations between the authorities of the Confederation of the GDL and Russia's' envoy H. Keyserling to Warsaw started. [...]. The Confederation of the GDL was dissolved at the middle of March 1736. [...] The country was impoverished and completely exhausted in the course of fights many former Confederates became related to Augustus III and Prussia that was hostile to the reform of the Republic, as well as France, by different obligations. The country became subordinate to Russia. All that made ruling of Augustus III much more difficult