Surface and form in contemporary architecture

Architektūrinė forma šiuolaikinėje architektūroje tampa vis labiau nepriklausoma nuo pastato konstrukcijos, vizualiai skiriasi nuo pastato tektoninės struktūros. Daugelis architektūros tyrinėtojų šiuolaikinėje architektūroje pastato „odą“ atskiria nuo karkaso. Taigi, išskiriamas naujas elementas – pastato apvalkalas. Paviršiaus autonomija sukuria prielaidą, kad pastate yra atskirtis tarp struktūros ir ne struktūros elementų, tarp karkaso ir apdailos. Kai pastato apvalkalas tampa nepriklausomas nuo struktūros, jo funkcija būna panaši į, pavyzdžiui, užuolaidos ar rūbo. Straipsnyje nagrinėjama autonomiškų paviršių įtaka architektūrinei formai, išskiriami ir pateikiami būdingiausi paviršių raiškos bruožai ir šiuolaikiniai pavyzdžiai.Architectural form in contemporary architecture gains more and more independence and visual difference from the tectonic structure of the building. Many researchers of contemporary architecture separate a building’s "skin" from its carcass. Thus a new element is distinguished – the coat of the building. Such autonomy of the surface makes a presumption that there is a certain separation between structural and non-structural elements, between the frame and the envelope. As soon as the building’s "skin" is disembodied from its structure, its function becomes similar to that of a curtain or dress. The article examines the influence of autonomous surfaces on the architectural form, identifies the most typical features and expressions of the building’s skin and provides the charactersitic contemporaty examples