Occupants' helper

1940 metų vasarą okupuotos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija buvo likviduota. Atstovybes Maskvoje, Latvijoje, Estijoje bei kai kuriose Vakarų šalyse perėmė SSRS. Sąjunginės respublikos statusą įgijusi Lietuva visas su užsienio politika susijusias teises turėjo „deleguoti“ atitinkamoms Sovietų Sąjungos žinyboms. SSRS nepavyko pasiekti Lietuvos aneksijos pripažinimo tarptautiniu mastu. Lietuvos Respublikos diplomatai JAV, D. Britanijoje ir kai kuriose kitose valstybėse tęsė diplomatinę veiklą, siekdami atkurti savo šalies valstybingumą. Naujoji LTSR Užsienio reikalų ministerija, vykdydama savo funkcijas, neturėjo net nuostatų, o vadovavosi Sovietų Sąjungos Užsienio reikalų ministerijos instrukcijomis, nurodymais ir įsakymais. Faktiškai LTSR URM buvo SSRS URM padalinys Vilniuje. Ministerija nepalaikė tiesioginių ryšių su atitinkamomis užsienio šalių žinybomis, nevykdė jokios savarankiškos veiklos, tik Maskvos nurodymus. Svarbiausias ministerijoje buvo politinis skyrius, bandęs neutralizuoti Vakarų palaikomą Lietuvos aneksijos nepripažinimo politiką, vykdęs užsienio šalyse informacinius-propagandinius uždavinius bei „demaskavęs“ lietuvių išeivijos „reakcines” organizacijas ir veikėjus. Pokario metais LTSR URM aktyviai propagavo užsienio turistams „milžiniškus“ LTSR laimėjimus ir instruktavo Lietuvos gyventojus, kaip elgtis išvykus į užsienio šalis.After the occupation of the Independent Lithuanian Republic in the summer of 1940, its Ministry of Foreign Affairs was dissolved. The embassies in Moscow, Latvia, Estonia and some Western countries were taken over by the USSR. Having become one of the republics of the Soviet Union, Lithuania was forced to delegate all the functions related to foreign affairs to the respective institutions of the Soviet Union. The annexation of Lithuania was not fully acknowledged on the international level. Diplomats of the Lithuanian Republic were carrying on their diplomatic mission of restoring the independence of Lithuania in the USA, Great Britain and some other countries. The new Ministry of Foreign Affairs of the Lithuanian SSR did not even have its own regulations. The work of the ministry was supervised by and conducted according to the instructions, directions and orders of the Ministry of Foreign Affairs of the Soviet Union. In fact, the Lithuanian Ministry was just one of the sections of the Ministry of Foreign Affairs of the Soviet Union. As such it did not have any direct relations with the respective institutions abroad and did not perform any independent activity, its main function was to carry out the orders sent from Moscow. The most important department in the Ministry was the Political department, whose strategic goals were: to "neutralise" the policy of non-recognition of the annexation of Lithuania by Western countries, to advocate and disseminate information of a propagandists nature, and to "disclose" the activities of the Lithuanian "reactionary" organisations and émigrés abroad. In the post-war years, the Ministry of Foreign Affairs of the Lithuanian SSR was especially active in advocating the "gigantic' achievements of the Soviet Lithuania. Another "important" task was to instruct Lithuanian citizens how to behave when they go to foreign countries