Savininkų struktūros, pelningumo ir finansinių skolų analizė

Pereinant į rinkos ekonomiką Lietuva nusprendė greitai privatizuoti valstybines įmones kuponinės privatizacijos būdu, bei įkurti vertybinių popierių biržą, kurioje būtų prekiaujama privatizuotų įmonių akcijomis. Panaudojant metinių ataskaitų, pateikiamų Lietuvos Nacionalinei Vertybinių Popierių Biržai informaciją, analizei atlikti pasirinkome 100 stambiausių Lietuvos akcinių bendrovių 1997 metų duomenimis - mūsų tiriamojo laikotarpio viduriu. Tai mums suteikė detaliai tiriamų įmonių grupę, kurių atveju mes analizuojame savininkų struktūrų, įmonių pelningumo ir skolos panaudojimo pokyčius. Mes atskleidžiame Lietuvoje susiformavusios nuosavybės struktūros ypatumus. Mes analizuojame tiek valstybės nuosavybėje esančių, tiek ir privatizuotų įmonių pelningumus ir tiriame ar egzistuoja ryšys tarp įmonės pelningumo ir jos nuosavybės struktūros. Mes nustatome, jog savininkų struktūros Lietuvos akcinėse bendrovėse yra labai koncentruotos. Nepaisant kuponinės privatizacijos, mes sutinkame labai mažai įmonių, turinčių daugelį smulkių akcininkų. Kadangi korporacinio valdymo ir tarpininkavimo problemos yra esminiai pereinamųjų ekonomikų klausimai, mes pastebime toliau didėjančią šalies įmonių savininkų struktūros koncentraciją. Mes taip pat analizuojame skolos panaudojimą Lietuvos įmonėse. Per penkerių melų laikotarpį nuo 1995 iki 1999 m. Lietuvos akcinėse bendrovėse mes pastebime didėjančią nuosavybės koncentraciją, mažėjantį pelningumą ir didėjantį skolos panaudojimą. Mes tikimės, jog mūsų analizė skaitytojui padės geriau suvokti pokyčius, vykstančius pereinamosios ekonomikos šalyje, jai žengiant į rinkos ekonomiką.In its transition to a market economy, Lithuania decided to both rapidly privatize state owned firms using a voucher method of privatization, as well as to create a stock exchange, where the shares of newly privatized firms could be traded. Using the information contained in annual reports filed by listed companies with the National Stock Exchange of Lithuania (where ownership over 5% must be disclosed), we document the ownership pattern which has emerged in Lithuania. We study the profitability of both state-owned and privatized firms, and we investigate whether there is any relationship between firm profitability and ownership structure. We also examine the use of debt by Lithuanian firms. Over the five-year period from 1995 to 1999, we observe increasing ownership concentration, declining profitability, and an increasing use of debt by the largest public companies in Lithuania