Attitude of Jonas Šliūpas into woman's role in the society

XIX a. pabaigoje–XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Jonas Šliūpas, kaip ir dauguma lietuvių tautinio judėjimo ideologų, konstruodamas naujus visuomenės saviorganizavimosi principus, svarstydamas socialines, ekonomines, edukacines problemas, numatydamas tautinės veiklos perspektyvas matė būtinumą keisti moters socialinius uždavinius visuomenėje, skirti moterims naujas tautinės ir visuomeninės veiklos kryptis. Jis ragino užtikrinti moterų ir vyrų lygiateisiškumą ekonominėje ir politinėje veikloje, matė moterų pilietinio aktyvumo, moterų visuomeninės veiklos svarbą moderniosios lietuvių tautos formavimosi procese. Jonas Šliūpas bene pirmasis viešojoje erdvėje moterų ir vyrų lygių teisių į mokslą idėją grindė prigimtine abiejų lyčių lygybe, propagavo nuostatą, kad mokslas ves prie moterų lygiateisiškumo šeimoje ir visuomenėje užtikrinimo, leis keisti moterų socialinius uždavinius, suteikti joms naujas visuomeninės veiklos ir saviraiškos galimybes.Towards the end of nineteenth century and the first decades of the twentieth century, Jonas Šliūpas, as well as the majority of the Lithuanian national movement ideologists created the new principles of public self-organisation. He provided the social, economic and educational problems and envisioned the perspectives in national movement. J. Šliūpas saw the new social challenges of women in society in terms of national and social activities. Šliūpas called for equality between women and men in economic and political life, also saw the woman's civic engagement, the importance of female public life in the modern Lithuanian nation-formation process. He is probably the first Lithuanian intellectual who based an inherent idea of gender equality on women's and men's equal rights to education, advocated the belief that education leads to the equality of women in the family and society, which is allowing women to change the social challenges for new social activities and opportunities for self-expressio