Daugiapakopių investavimo strategijų kūrimas, įgyvendinimas ir vertinimas

Tyrimo tikslas: sukurti daugiapakopes investicinių portfelių formavimo strategijas, jas praktiškai pritaikyti ir nustatyti, kuri strategija yra tinkamiausia Lietuvos akcijų rinkai. Uždaviniai: nustatyti optimalią periodo trukmę, kurią pasirinkus bendru atveju būtų gaunami geriausias charakteristikų reikšmes turintys investiciniai portfeliai; po tyrimo padaryti išvadą apie geriausią akcijų atrinkimo portfeliams modelį atsižvelgiant į skirtingus prioritetus; nustatyti, kuris iš aktyvų paskirstymo portfelyje būdų yra geriausias; atlikus iš kelių pakopų sudarytų modelių ir populiarių akcijų biržos indeksų lyginamąją analizę padaryti išvadas apie sumodeliuotų portfelių kokybę. Tyrimo objektai – akcijos, egzistuojančios Lietuvos vertybinių popierių rinkoje, nerizikingoji grąžos norma ir Baltijos šalių akcijų indeksai. Šiame tyrime buvo ištirti tokie akcijų atrinkimo būdai: mažiausiai koreliuojančių su kitomis akcijų suradimas, didžiausią naudingumo funkcijos reikšmę turinčių akcijų atrinkimas, kai rizikos vengimo koeficientas A=3, ir kai A=10, didžiausią grąžą turinčių akcijų atrinkimas, ir didžiausias P/E koeficiento reikšmes turinčių akcijų atrinkimas. Atrenkant akcijas pagal koreliacijos koeficientus remiamasi faktu, kad teoriškai investiciniai portfeliai, sudaryti iš neigiamai koreliuotų akcijų, yra geresni nei iš teigiamai koreliuotų. Investiciniam portfeliui sudaryti buvo pasirinkti tokie modeliai: Markovičiaus modelis, kai tam tikrai grąžai reikia rasti mažiausią galimą riziką, finansinių aktyvų įkainojimo modelis, portfelių sudarymas į investicinį portfelį prie rizikingų aktyvų aibės prijungiant nerizikingą aktyvą ir portfelio sudarymas iš vienodus svorius turinčių aktyvų. Tyrimui paimtos „NASDAQ OMX Baltic“ Vilniaus biržos Oficialiajame sąraše dešimt arba daugiau metų (2001-01-01 – 2010-12-31) egzistuojančių įmonių akcijos. Iš dabar kotiruojamų 18 įmonių akcijų šią sąlygą tenkina 14 įmonių. Buvo sumodeliuoti ir testuoti portfeliai, kurių sudėtis atnaujinama taikant tris skirtingos trukmės periodus – metų, pusės metų ir trijų mėnesių. Vykdant skaičiavimus buvo laikoma, kad metuose yra 252 prekybos akcijomis dienos. Atitinkamai, pasirinkus pusmečio trukmės periodą skaičiavimai buvo atliekami su 126 dienų įmonių akcijų duomenų matrica, o pasirinkus ketvirčio metų ilgio periodą – su 63 dienų. Nuo pasirinktos periodo trukmės priklauso, kaip dažnai bus atnaujinama investicinio portfelio sudėtis ir kokios trukmės periodui bus sudaromos prognozės apie būsimą portfelio grąžą. Empirinio tyrimo metu pastebėta, kad krizės metu verta investuoti tik į nerizikingus aktyvus. Apibendrinus tyrimo rezultatus bendruoju atveju gautos tokios išvados: investiciniai portfeliai duoda didesnę grąžą, kai naudojami ilgesnės trukmės istoriniai duomenys; geriausius rezultatus duoda portfeliai, į kuriuos akcijos buvo atrinktos pagal naudingumo funkciją, o blogiausius- pagal P/E koeficientą; didžiausią grąžą sugeneravo optimalus portfelis, naudojant modifikuotą CAPM modelį; nustatyta, kad optimalusis portfelis iš keturiolikos OMX Vilnius akcijų duoda didesnę grąžą, negu OMX Baltic Benchmark indeksas.Article deals with multistage extension to the mean-variance and expected utility maximisation portfolio choice. After asset allocation was made and stocks for the portfolios had been selected, different theoretical asset allocation models (equal weight asset allocation, Markowitz model, Capital Asset Pricing Model (CAPM), model where risk free asset is incorporated when constructing a portfolio) have been modified and adapted in order to become suitable for real market situation. Such prerequisites as normal distribution of stock returns were not satisfied by most Lithuanian companies’ stocks when different interims were investigated, therefore authors set a presupposition that distribution properties of the stocks can be disregarded when Markowitz and CAPM models were applied to real market. Some other changes for the prerequisites of models were made; otherwise these theoretical models could not have been applied to Lithuanian market. After all models had been applied in Lithuanian equity market, back testing was carried out and certain characteristics of outcomes of different investment strategies were compared. Results were judged against characteristics of popular stock exchange indices of Baltic States in order to obtain conclusions. Most models were developed for broad financials markets (global markets). In the paper we analyse financial market of Lithuania. Since this market does not fit assumed conditions of general models, the models were slightly modified to apply for Lithuania market. The results of portfolio were compared with Baltic States index. Stocks of every company quoted in NASDAQ OMX Baltic (2011) Stock Exchange in Vilnius Official list for more than 10 years (2001 beginning – 2010 end) were investigated. Stocks of 14 companies satisfied preset 10 year interim criterion