Morphemic structure of Lithuanian verbs

Kiekybiškai morfeminė lietuvių kalbos žodžių struktūra netyrinėta. Šio tyrimo tikslas - nustatyti ir aprašyti lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminės struktūros modelius ir jų realizavimo dėsningumus. Straipsnyje analizuojama beveik 93 tūkst. veiksmažodžių. Tiriamąją medžiagą sudaro {vairios ištraukos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne sukauptų tekstų. Tekstai morfologiškai anotuoti ir sužymėtos morfemos. Veiksmažodžiai suskirstyti į 116 morfeminės struktūros modelių, kurių produktyvumas labai įvairus: produktyviausio modelio (šaknis + galūnė) veiksmažodžiai sudaro penktadalį visų tirtų pavyzdžių, o net 26 modeliai turi po vieną arba du pavyzdžius. Veiksmažodžiai gali būti nuo vienos iki devynių morfemų. Lietuvių kalbai būdingiausi (89 proc.) yra 2 - 4 morfemų veiksmažodžiai. Nors struktūrinių modelių nustatyta daug, bet ketvirtadalis jų (26 modeliai) sudaro net 95 procentus visų analizuotų veiksmažodžių. Patys būdingiausi modeliai yra: (priešdėlis) + šaknis + galūnė (33 proc), (priešdėlis) + šaknis + kaitybinė priesaga + galūnė (15 proc), (priešdėlis) 4- šaknis + kaitybinė priesaga (11 proc). Lietuvių kalboje dažniausiai vartojamos nepriesaginės, be priešdėlio arba su juo, vieną ar du kaitybos afiksus turinčios veiksmažodžių formos. Tirtoje medžiagoje trečdalis (33 proc.) veiksmažodžių yra paprastieji, su vienu ar dviem priešdėliais - apie 28 procentus, su darybine priesaga - apie 15 procentų, su priešdėliais ir darybine priesaga - 12 procentų, su priešdėliu ir yra sangrąžinis - apie 6 procentus. Veiksmažodžiai su kitokiomis darybinių morfemų kombinacijomis sudaro vos vieną procentą. Pastebėta, kad lietuvių kalbai nebūdingi veiksmažodžiai su daugiau nei dviem darybiniais afiksais. Nors lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminės sandaros kombinacijų įvairovė didelė, bet vartosenos branduolį sudaro 10-15 modelių (apie 75-85 proc.) veiksmažodžiai.The aim of this research was to identify and to describe the morphemic structure of Lithuanian verbs from the quantitative point of view. Quantitative analysis of the morphemic structure of Lithuanian verbs was not addressed by previous research. The investigation material consisted of all verb tokens (nearly 93 thousand) from the specially selected subset of Lithuanian language corpus. All verbs within this data set have been morphologically annotated, i.e. morphemes have been identified and their boundaries have been labeled. Verbs have been grouped into 116 categories according to their morphemic structure. Frequencies of these categories were found to be very different. The most frequent category was the root-suffix model which represented one fifth of all verb occurrences, whereas 26 least frequent models each covered just one or two verbs. Verbs were found to be composed from one to nine morphemes. However, the majority of verbs (89 percent) were composed from two to four morphemes. Despite the greater number of models of morphemic structure, one quarter of them (26 models) was enough to cover 95 percent of all analyzed verbs. The most typical models were: (prefix)-root-flexion (33 percent), (prefix)-root-suffix-flexion (15 percent), (prefix)-root-suffix (11 percent). In summary, the non-suffix both prefixed and non-prefixed verb forms composed of one to two inflectional affixes were the most common models of morphemic structure of Lithuanian verbs. Investigations showed that primary verbs amount to one third of all verbs, verbs with one or two prefixes amount to 28 percent, verbs with a suffix amount to 15 percent, verbs with prefixes and a suffix amount to 12 percent of all verbs. In general verbs have no more than two compositional affixes. Although the diversity of morphemic structures of Lithuanian verb is great, the core of the usage is covered by 10 to 15 models (75 and 85 percent coverage respectively)