Economical factors of employment and unemployment

Užimtumo problema – viena iš svarbiausių daugelio pasaulio šalių ekonominių ir socialinių problemų. Didelis ir efektyvus užimtumas yra vienas iš svarbiausių valstybės socialinės politikos tikslų, kuris gali būti sėkmingai sprendžiamas mažinant nedarbą, kuriant naujas darbo vietas Straipsnio tikslas – išanalizuoti nedarbo kitimo tendencijas bei išaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtakos skatinti užimtumą ir darbo vietų kūrimą išsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje užimtumo mažėjimas ir nedarbo didėjimas išryškėjo nuo 1993 m. ir laipsniškai didėjo iki 2000 m. Užimtumą, nedarbo lygį ir naujų darbo vietų kūrimą lemiantys ekonominiai veiksniai daugumos šalių yra panašūs, tačiau skiriasi jų panaudojimo galimybės, kartu ir jų įtaka darbo rinkos procesams. Remiantis atlikta analize galima teigti, kad Lietuvoje įgyvendinant trumpo periodo užimtumo didinimo priemones bei skatinant naujų didelio produktyvumo darbo vietų kūrimą, išsivysčiusių šalių patirtis gali būti naudinga, nes jose panašūs procesai vyko gerokai anksčiau. Rengiamose valstybinėse programose numatomos ir įgyvendinamos priemonės skatinti darbo vietų kūrimą turi būti ilgalaikės, tikslinės ir kompleksinės. Be to, turi būti tinkamai nustatyti prioritetai ir garantuotas jų finansavimas. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į mokslo ir inovacijų (technologijų) veiksnį, nes, kaip rodo dabartinės pasaulinės ekonomikos raidos tendencijos, ateityje nuo jo iš esmės priklausys ūkio subjektų konkurencingumas – svarbiausias ekonomikos išlikimo veiksnys globalizacijos akivaizdoje.The problem of employment is one of the key economic and social problems in many countries of the world. High and efficient employment is one of the priority goals of the state’s social policy, which might be successfully dealt with through the reduction of the unemployment rate and job creation. The paper aims to analyse the tendencies in the shift of unemployment and identify the main factors that might promote employment and job creation in developed economies. The falling employment rate and the growing unemployment rate have been observed in Lithuania since 1993, and the indicators gradually increased until 2000. The economic factors that determine employment, the unemployment rate and job creation are similar among many countries; however, the possibilities of using them as well as their impact on the labour market processes differ. Based on the conducted analysis, the paper claims that while implementing short-range measures of increasing employment and promoting highly productive job creation Lithuania should refer to the practice of developed countries, because they underwent similar processes previously. The measures that promote job creation, envisaged in the drafted national programmes, must be long-range, targeted and integrated. Furthermore, priorities must be identified properly and their financing must be guaranteed. Particular attention should be paid to the factor of science and innovations (technologies), because in the future, as the current global economic development tendencies show, it will basically determine the competitiveness of economic entities – the key factor of economic survival in the context of globalisation