Developments in Lithuanian literature during the last ten years

Straipsnio intriga iškilo koreguojant pavadinimą iš „paskutiniojo dešimtmečio tendencijų“ į „pastarojo dešimtmečio tendencijas“. Prasmės centras, keldamasis iš fatališkai skambančio „paskutiniojo“ į viltingiau skambantį „pastarąjį“, turėjo įveikti dviprasmiškų dvejonių slenkstį. Kiek komišką: o ką, jei šis pastarasis yra ir paskutinysis? Ir rimtesnių: jeigu šis lietuvių literatūros dešimtmetis dar nepaskutinysis, tai kas jį apibrėžia kaip pastarąjį? Viena vertus, pastarasis dešimtmetis yra neišvengiamai sąlygotas politinių ir kultūrinių literatūros kontekstų pokyčių, kita vertus, kaip tik jo metu lietuvių literatūra patyrė natūralią raidą, kurią vertindami galime kliautis vien tos raidos kriterijais. Tačiau pirmasis žingsnis, kurį dera žengti, siekiant tuos kriterijus įvardyti, yra žingsnis truputėlį atgal – į 1988-uosius. Metus, kai ypač išryškėjo tie atskaitos taškai, nuo kurių paskutinysis lietuvių literatūros dešimtmetis atsispyrė ir tapo pastaruoju. O šiame atskaitos taške susikerta visos visų galimų kontekstų linijos. Tai (maždaug) ketvirtojo dešimtmečio kartos (ir dešimtmečiu jaunesnės) – J. Marcinkevičiaus, J. Degutytės, A. Maldonio, B. Radzevičiaus, R. Granausko, J. Apučio – oficialaus ir neoficialaus pripažinimo ir vyravimo literatūros arenoje laikas. Ši tradicija, perkošta per sudėtingą sovietinių literatūros modelių mechanizmą, iki pasiekdama pastarojo dešimtmečio ribą, savo turiniu ir formomis buvo taip transformuota, kad iš principo ir beveik išsisėmusi.This article focuses on the evolution of Lithuanian fiction during the past ten years. Two world-outlooks are taken under consideration in the contemporary Lithuania fiction: romanticism anti-romanticism. The works of J. Marcinkevičius, R. Granauskas, and J. Aputis represent the romantic fictional model and the works of G. Patackas, A. A. Jonynas, R. Gavelis, and J. Kunčinas represent anti-romantic fictional models. The collision of anti-romantic ideas and forms with romantic fictional models has created the nucleus of literature traditions in the contemporary Lithuania. Most recently, anti-romantic fictional ideas and forms have predominated. Young authors have rejected romantic and antiromantic fictional models and separated themselves from the tradition (G. Grajauskas, E. Ališanka, K. Navakas, R. Rastauskas, M. Ivaškevičius, and R. Šerelytė), thus promising interesting and productive further processes of literature. A. Ramonas, V. Juknaitė, B. Jonuškaitė, N. Miliauskaitė, and D. Kajokas are possibly the most significant authors of the last ten years in Lithuanian literature. These authors' works have their roots in romantic and anti-romantic fictional models, yet they have also been able to free themselves from these models. The ability to experiment with new ideas characterizes their innovations