National identity in the Lithuanian biography (Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Vincas Kudirka)

Šis straipsnis buvo sumanytas kaip bandymas atnaujinti ir pagyvinti diskusijas apie lietuvių tautinę tapatybę. Iš įvairių jos aptarimo būdų autoriui labiausiai viliojanti pasirodė lietuvių atgimimo šauklių – Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo ir Vinco Kudirkos – autobiografijų ir biografijų analizė, įgalinanti realizuoti tris susijusias intencijas: kritiškai apmąstyti kanonizuotų atgimimo veikėjų gyvenimus, jų reikšmingumą šiandieniniam lietuviui ir rekonstruoti tuos lietuviškosios tautinės tapatybės bruožus, kurių atsiradimą galima būtų sieti su svarstomų asmenų veikla ir tekstais. Perskaičius Basanavičiaus, Šliūpo ir Kudirkos autobiografijas ir biografijas tampa aišku, kad lietuvių tautinės tapatybės raida buvo nevienakryptis, vidinių prieštaravimų turintis reiškinys. Visi trys žymieji lietuviai skelbė ištikimybę Lietuvai ir lietuvių tautai – bet labai skirtingai suvokė, kas Lietuva ir tauta yra. Basanavičius plėtojo pseudoistorines lietuvybės vizijas; Šliūpui Lietuva buvo jo socialinių ir filosofinių utopijų realizavimo erdvė; Kudirka susitelkė į kultūrinius ir politinius savo gyvenamojo laiko rūpesčius ir pabrėžė ištvermingą įsipareigojimą konkretiems tikslams. Basanavičiau, Šliūpo ir Kudirkos gyvenimuose atsiradusi kaip sąmoningas, neretai dramatiškas pasirinkimas, ilgainiui tautinė tapatybė tampa tam tikra tradicija, susikristalizuoja į tautiškumo pavyzdžius, kurie kultūriškai paveldimi jau be intensyvesnės refleksijos. Tautinės tapatybės raida yra įtaigus pavyzdys, kaip atskirų individų sąmoningi apsisprendimai gali pakeisti visos tautos savivoką.The article deals with the autobiographic and biographic texts of three most important authorities of the Lithuanian national revival at the end of the 19th and the beginning of the 20th century: Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas and Vincas Kudirka. The goal of the analysis is to capture significant moments in the evolution of the national Lithuanian identity becoming a part of the personal identity by Basanavičius, Šliūpas and Kudirka and also to compare their autobiographic self-images with those provided by later biographical texts. The article shows not only that Basanavičius, Šliūpas and Kudirka represent very different forms of the national self-consciousness, but also that there are large differences between autobiographical and biographical interpretations of the national identity