Limits of application of general principles of civil procedure in bankruptcy cases

Straipsnyje analizuojamos bendrųjų civilinio proceso principų – dispozityvumo, rungimosi, teisėjo vadovavimo procesui, proceso koncentruotumo – galiojimo ribos bankroto bylose. Straipsnyje atskleidžiamas ne visų bendrųjų civilinio proceso principų, galiojančių bankroto procese, turinys, bet tik tų, kurių galiojimo ribos, palyginti su bendrąja ginčų nagrinėjimo tvarka, skirias. Ir dėl to bankroto bylas galima priskirti atskirų bylų kategorijai. Aptardama dispozityvumo principo galiojimo ribas bankroto bylose autorė pastebi, jog nežiūrint į tai, kad bylose, kuriose dominuoja padidintas viešasis interesas jų baigtimi, dispozityvumo principo galiojimo ribos yra siauresnės, tačiau dėl to bankroto bylas negalima būtų priskirti nedispozityvių bylų kategorijai, juolab kad bankroto bylos iš esmės atitinka mišriųjų bylų kategorijai būdingus požymius, t. y. bankroto bylose yra derinami ir privatūs, ir viešieji interesai. Bankroto byloms būdinga padidėjęs viešasis interesas, o dėl procese dalyvaujančių asmenų gausos jas galima laikyti kolektyvinėmis. Dėl to šias bylas nagrinėti gerokai sudėtingiau, ir teisėjas čia daug aktyvesnis. Savo iniciatyva jis gali rinkti įrodymus, skirti ekspertizes, apklausti liudytojus ir kt.An article analyses the validity limits of the general principles of the civil process (dispositiveness, competition, judge's guidance of the process, concentration of the process) in the cases of bankrupt. The article does not reveal the content of the whole principles that are used in the civil process. It reveals the validity limits of those principles that are different in comparison with the general procedure. Therefore, the cases of bankrupt may be treated as a separate category. While discussing the validity limits of dispositiveness in the cases of bankrupt the author notices that, despite that the validity limits of the principle of dispositiveness are narrower in the cases that have a higher public interest in their termination, the cases of bankrupt cannot be attributed to the category of undispositive cases because these cases have the features of a mixed category, i.e. in the cases, the private and public interests are combined. An increased public interest is characteristic of bankrupt cases and because of a high number of participants of the process, the cases may be treated as collective ones. Therefore it is harder to hear the cases and the judge is more active there. The judge may collect evidences, call on expertises, interview witnesses and etc. on his/her own initiative