A Role for Lithuania in promoting democracy in Central Asia

Vakaruose Lietuva, Latvija ir Estija neretai pristatomos kaip sėkmingos demokratizacijos pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kitos posovietinės valstybės. Lietuvos vadovai taip pat dažnai prabyla apie poreikį skleisti demokratiją į Rytus. Lietuvos politinis elitas jau kuris laikas vykdo aktyvią demokratizacijos sklaidos politiką Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje ir kitose minėtos geopolitinės erdvės valstybėse. Visgi svarstant Lietuvos galimybes paskatinti demokratijos plėtrą posovietinėje erdvėje, kyla klausimas: ar mūsų šalies patirtis yra aktuali Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusioms Centrinės Azijos valstybėms? Ar galima tikėtis, kad demokratijos kūrimo pamokos Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse gali būti naudingos šiandieninei Centrinei Azijai? Ar Baltijos šalims pakanka praktinių žinių, įgūdžių, priemonių ir užsienio partnerių – Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų – palaikymo, kad jos imtųsi tokios misijos? Šiame straipsnyje ieškoma atsakymų į minėtus klausimus. Pirmojoje straipsnio dalyje aiškinamasi, kas sieja ir kas skiria Baltijos ir Centrinės Azijos regionus, kodėl šiuo atveju „bendros istorijos“ Sovietų Sąjungos „kalėjime“ argumentas nėra pakankamas kalbėti apie regionų bendrystę. Antrojoje straipsnio dalyje kalbama apie skirtingas šių dviejų regionų politinės transformacijos trajektorijas. Trečiojoje dalyje aptariamos būtinos „demokratijos eksporto“ sąlygos, keliamos Lietuvai ar kitoms valstybėms, siekiančioms plėsti demokratiją rytų kryptimi. Siūloma išvada, kad šiuo metu Lietuva didelių galimybių vykdyti „demokratijos eksportą“ Centrinėje Azijoje neturi.In the west, Lithuania, Latvia and Estonia are often introduced as the example of successful democratisation which should be followed by other post-Soviet states. Lithuanian leaders often talk about the need to disseminate democracy to the East. The Lithuanian political elite has for some time been carrying out active democratisation dissemination policy in Ukraine, Georgia, Moldova and other states of the mentioned geopolitical area. However, when considering Lithuania’s opportunities to promote the expansion of democratisation in the post-Soviet area, a question arises: Is the experience of our country relevant to the Central Asian states that once belonged to the Soviet Union? Could we expect that the lessons of creating democracy in Lithuania and other Baltic states might be useful to present-day Central Asia? Do Baltic States have sufficient practical knowledge, skills and measures as well as support from foreign partners – the European Union and the United States of America – to undertake such a mission? The paper searches for answers to the above questions. The first part of the paper investigates what is similar and different between the Baltic and Central Asian regions and why in this case the argument of a “common history” in the “prison” of the Soviet Union is not sufficient to talk about the community of the regions. The second part of the paper focuses on the different trajectories of the political transformation of these two regions. The third part discusses the necessary conditions of “democracy export” that are set for Lithuania or other states seeking to expand democracy eastwards. The paper concludes that Lithuania currently does not have great possibilities to conduct “democracy export” in Central Asia