Akcinės nuosavybės, kaip darbuotojų ir vadovų finansinio dalyvavimo kompanijos valdyme formos, formavimosi veiksniai Lietuvoje

Straipsnyje nagrinėjama darbuotojų ir vadovų finansinio dalyvavimo įmonės valdyme problema, itin aktuali ES plėtros sąlygomis, siekiant ne tik didinti Lietuvos įmonių veiklos efektyvumą bei gerinti rezultatus, sėkmingai konkuruojant vieningoje ES rinkoje, bet ir skatinti homogenišką ekonominės demokratijos formų plėtotę bei užtikrinti socialinį teisingumą. Straipsnyje aptariama finansinio dalyvavimo koncepcija, formos bei jų taikymo prielaidos, privalumai bei trukumai. Apibendrinami užsienio autorių tyrimų rezultatai, kuriuose analizuojami atskirų finansinio dalyvavimo formų, ypač taikant darbuotojų akcijas, prielaidos, jų privalumai bei pasekmės. Nagrinėjant darbuotojų finansinio dalyvavimo ypatumus Lietuvoje, atskleidžiamos jo formavimosi teisinės bei ekonominės prielaidos. Konkrečios finansinio dalyvavimo kompanijų valdyme formos identifikuojamos bei tiriami jų ypatumai pasirinktų keturių tipiškų kompanijų atveju pavyzdžiu: 1) bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės atveju; 2) kotiruojamos vertybinių popierių biržoje akcinės bendrovės atveju; 3) privačios paslaugų kompanijos atveju; 4) uždaros akcinės bendrovės atveju. Straipsnyje atskleidžiami šiuo metu veikiančios įstatyminės bazės ribotumai, siekiant efektyviai panaudoti darbuotojų bei vadovų akcijas, kaip finansinio dalyvavimo kompanijų valdyme formą. Bankrutavusios kompanijos atveju tiriamas nepavykęs bandymas panaudoti akcijas, kaip motyvavimo priemonę, ypač vadovų atžvilgiu. Atskleidžiamos ekonominio bei teisinio pobūdžio priežastys, ne tik neleidusios pagerinti kompanijos finansinių rezultatų, bet ir nulėmusios jos bankrotą. Parodomi tokios kompanijos korporatyvinio valdymo ypatumai, slypintys konflikte tarp pagrindinio akcininko (ar jų grupės) ir vadovo. Kotiruojamos vertybinių popierių biržoje akcinės bendrovės atvejis pristatomas, kaip sėkmingo akcijų panaudojimo pavyzdys, motyvuojant darbuotojus (šiuo atveju - vadovus). Parodoma, jog tokios finansinio dalyvavimo kompanijos valdyme formos taikymo sėkmė priklauso nuo aiškiai išreikštų kompanijos vertybių bei tikslų, apie kuriuos atvirai informuojami darbuotojai; nuo pakankamo korporatyvinio valdymo struktūros skaidrumo; nuo visos kompanijos orientacijos j jos vertės didinimą. Privačios paslaugų kompanijos atveju tiriamos prielaidos, kurios leido pasiekti laukiamų sėkmingų rezultatų ir be atviro tipo akcinės bendrovės formos. Akcentuojama, kad paskutinieji du kompanijų atvejai priskiriami naujosios ekonomikos, žinių ekonomikos kompanijų atvejams. Autoriai pateikia išvadą, kad efektyvus darbuotojų ir vadovų finansinio dalyvavimo formų, ypač akcinės nuosavybės, panaudojimas iš esmės priklauso nuo 1) aiškiai išreikštos kompanijos vertės; 2) korporatyvinio valdymo skaidrumo; 3) skirtingų kompanijų dalininkų interesų skaidrumo. Tik tokiu atveju galima apjungti finansinio dalyvavimo tikslus su kompanijos vertės didinimo tikslais. Greta išanalizuotų atvejų turimos viešos informacijos apžvalga leido parodyti, kad įvairios darbuotojų ir vadovų finansinio dalyvavimo formos šiuo metu daugiausiai taikomos a) didžiosiose kompanijose; b) užsienio kapitalo įmonėse; c) naujosiose „žinių ekonomikos" kompanijose.The paper analyses problem of employee and management financial participation. Concept of financial participation and its forms are discussed. Case analyses are used for distinguishing legal and economic assumptions for establishment of employee shares as a form of financial participation