Comparative study of emotional and behavioural problems of children in long-term residental group care and in two-parent families

Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų praradimas arba atskyrimas nuo jų. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kurie ne įvaikinami, o apgyvendinami globos namuose. Tokia padėtis susiklosto tada, kai biologiniai tėvai miršta arba su vaikais blogai elgiasi ir jais nesirūpina. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti tėvų globą praradusių vaikų elgesio ir emocinių problemų įverčių lygį – palyginti su abiem tėvais gyvenančiais vaikais. Tyrime dalyvavo 211 vaikų ir jaunimo globos namų auklėtinių nuo 13 iki 17 metų ir 272 su abiem tėvais gyvenantys 13–17 metų paaugliai. Nustatyta, jog vaikų ir jaunimo globos namuose gyvenantiems paaugliams būdingos gana rimtos elgesio bei emocinės problemos, t. y. vaikų ir jaunimo globos namuose gyvenantiems paaugliams būdinga daug didesnė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas/depresija, akivaizdesnės somatinio pobūdžio bei dėmesio problemos. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose.The social, emotional and behavioural adjustment of 128 adolescents (13-17-year-old) in long-term residential group care in Lithuania was compared with group of 272 adolescents of the same sex brought up in two-parent families. Questionnaire measures (Youth Self Report and Child Behavioural Check List, T. M. Achenbach, 1991) were used. On both parent/teachers and youth scales the group care children showed significantly higher levels on all problem scales: they score higher on anxiety/depression, withdrawal, psychosomatic problems, aggression, delinquency and attention problems. Clearly, traumatic events experienced in early childhood and further long-term residential care have a damaging effect in various developmental domains