Intertextual Baltic-Scandic dialogue in the space of the 20th century literature

Autorė tyrinėja XX amžiaus literatūrines sąveikas tarp Lietuvos ir Skandinavijos. Pažymima, kad nors vyrauja nuomonė, jog šios sąveikos yra tik XX amžiaus reiškinys, esama patikimų liudijimų apie lietuvių ir skandinavų santykius nuo XII amžiaus. Ištyrinėjusi skandinaviškus archyvus, autorė sustoja ties Jurgio Savickio ir Igno Šeiniaus asmenybėmis. Atskleidžiamos abiejų menininkų gyvenimo peripetijos, pabrėžiant, kad jų asmeninio gyvenimo paralelės kelia nuostabą. Pažymima, kad abu rašytojai pasirinko į žmonas skandinaves (J. Savickis – tris kartus), kurios, autorės nuomone, formavo ir šių rašytojų šiaurietišką rašymo stilių. Pažymimas J. Savickio pesimizmas, modernizmo ypatybės, stiliaus lakoniškumas. Nagrinėdama literatūrinį I. Šeiniaus palikimą švedų kalba, autorė pažymi, kad jį sudaro šešios spausdintos knygos ir rankraščiai, kurie buvo parengti spaudai, bet taip ir liko mašinraščiais. Išskiriami du švediškosios I. Šeiniaus kūrybos etapai – pirmasis – tarsi lietuviškosios meninės sąmonės tąsa, ir antrasis, švediškasis, kai rašytojas jau aiškiai persiėmęs švediškos epikos, polifoninio diskurso, būdingo to metu švedų literatūrai, motyvais. Daroma išvada, kad menininkai, sugebėję išlaikyti savo nacionalinės sąmonės autentiškumą, ir gyvendami ne tėvynėje, sugeba brėžti ribas tarp to, kas sava, ir to, kas svetima, ir išlyginti skirtumus. Menininkas, savo kūriniuose vertinantis svetimo krašto objektą, net būdamas svetimoje erdvėje, negali išvengti iš prigimties būdingų istorinės sąmonės bruožų, tampančių interteksto inkliuzijomis.Conscious development of cultural linkups between Lithuania and the Scandinavian countries is, essentially, a phenomenon of the 20th century. The article analyses geopolitical and cultural amity between Lithuania and the Scandinavian countries. Importance of this aspect is brought to light for it serves as the basis for the comparative analysis of intertextuality, which is relevant for today's literary studies. Research materials are taken from two Scandinavian archives: Baltic Archive in Stockholm and National Archive in Copenhagen. The article comes to the conclusion that the authors are able to maintain the authenticity of historic consciousness and express it in the context of a foreign culture