Pädagogische Vorstellung - die Grundlage für die Entstehung der Autorität

Straipsnyje taikant istorinį-aprašomąjį ir priežastinį-lyginamąjį metodus aptariama pedagoginės savimonės samprata Lietuvoje (1918-1940), išryškinami jos turinio komponentai: sąmoningas nusiteikimas darbui ir jo atlikimas, sąmoninga ir sisteminga saviugda, mokinio pažinimas ir pedagoginio darbo organizavimas moksliniais pagrindais, dalyvavimas mokytojų bendruomenės gyvenime, edukacinės erdvės visuomenėje sudarymas. Konstatuojama, kad problema sprendžiama konceptualiai, o pedagoginė savimonė traktuojama kaip mokytojo autoriteto susidarymo sąlyga. Kai kurie pedagogai pedagoginės savimonės problemą sprendė konceptualiau, kiti kėlė tik pavienes idėjas. Be to, problema buvo sprendžiama teoriniu ir praktiniu aspektais. Sprendžiant problemą teoriniu aspektu, iškelta nemažai konceptualių idėjų. Praktinis problemos aspektas susijęs su Lietuvos, ypač kaimo, mokyklos, mokytojo uždaviniais auklėti visuomenę-jaunimą, šeimas, sąmoningos bei tikslingos edukacinės veiklos organizavimu, mokytojo ir tėvų santykiais, siekiant harmoningai suderinti vaikų auklėjimo veiksmus. Aukšta pedagoginė savimonė, pasireiškianti atsakingu priedermių mokiniams, visuomenei atlikimu, dorovinių normų laikymusi, savo orumo jutimu ir pagarba mokiniui kaip vertybei, socialiai vertingais sprendimais ir apsisprendimais – tai harmoningos sąveikos su socialine aplinka ir mokiniais garantas. Tai drauge ir pedagoginio autoriteto garantas.By applying the historical-descriptive and causal-comparative methods of research, the author discusses the concept of pedagogical self-awareness in Lithuania (1918–1940), and the components of its content are highlighted: conscious determination for work and its implementation, conscious and systemised self-development, perception of the students and organisation of the pedagogical work on the scientific basis, participation in the life of teachers’ community, development of an education space in society. The author states that the problem is approached conceptually, and the pedagogical self-awareness is interpreted as a condition for formation of a teacher’s identity. Some pedagogues solved the problem of self-awareness more conceptually, whereas others came only with separate ideas. In addition, the problem was approached practically and theoretically. When approaching it theoretically, a great many of conceptual ideas were offered. The practical aspect of the problem is related to objectives of a Lithuanian teacher, especially, a rural teacher, to educate society, the youth and families on the organisation of conscious and purposeful activities, relations between the teacher and parents seeking to harmoniously combine all factors of education of children. High pedagogical self-awareness manifesting through adherence to moral standards, dignity and respect to a student as a virtue, socially valuable decisions is a guarantee of a harmonious interaction with social environment and students. It is also a guarantee of pedagogical authority