Viešo kalbėjimo gebėjimų ugdymas mokantis dalykinės anglų kalbos

Mykolo Romerio universitete dalykinės užsienio kalbos studijose didelis dėmesys skiriamas viešo kalbėjimo įgūdžiams lavinti. Daug laiko ir pastangų skiriama studentų gebėjimams daryti pranešimus ir pristatyti studijuojamo dalyko (teisės, verslo, psichologijos, socialinio darbo) temas anglų kalba. [...] Dalis Mykolo Romerio universiteto studentų dalyvauja Debatų klubo veikloje ir puikiai atstovauja universitetui įvairiuose turnyruose, vykstančiuose Lietuvoje ir užsienio valstybėse, televizijos diskusijose, kituose renginiuose, spaudoje. Tačiau pastebėta, kad studijų pradžioje tik nedaugelis studentų noriai pristato savo tyrinėjimų ir apibendrinimų rezultatus viešai prieš auditoriją. Išryškėjo ir kai kurie lietuvių ir užsienio šalių studentų, kurie universitete mokosi pagal mainų arba jungtines programas, elgesio skirtumai. Tyrimo tikslas buvo sužinoti ir išanalizuoti lietuvių ir užsienio šalių studentų požiūrį į viešą kalbėjimą abiem studentų grupėms svetima anglų kalba, pasirengimo pranešimui ir jo teikimo auditorijai aspektus, išsamiai išnagrinėti silpnuosius ir stipriuosius skirtingų kultūrų kalbėtojų / pranešėjų viešo kalbėjimo elementus ir parengti rekomendacijas, kaip geriau ir efektyviau padėti lavinti viešo kalbėjimo gebėjimus dalykinės užsienio kalbos pratybose. Tyrimui atlikti buvo sukurtas ir pateiktas studentams specialus klausimynas. Straipsnyje penkiose diagramose grafiškai vaizduojami lietuvių ir užsienio šalių studentų klausimyno atsakymų rezultatai bei jų lyginamoji analizė. Gana netikėtai išryškėjo kelios tendencijos: nemažai studentų susiduria su sunkumais, atrinkdami dalykinę medžiagą savo pranešimams (nepakankami informacijos paieškos ir šaltinių analizės gebėjimai); dalis studentų sunkiai įsimena savo pranešimų medžiagą (dėl nepakankamo informacijos suvokimo pateikiama netinkamo lygio informacija). Netikėtai išryškėjo ir kita – psichologinio pobūdžio – problema: beveik visi studentai patiria nerimo ir netgi baimės jausmą viešai kalbėdami prieš auditoriją svetima kalba. Lietuvių respondentų šis baimės jausmas ir apskritai nenoras daryti pranešimą yra labai ryškus: viešo kalbėjimo baimės jausmą nurodo 54 proc. lietuvių ir 41 proc. užsienio studentų; norą viešai kalbėti išreiškė net 91 proc. užsienio studentų ir tik 64 proc. lietuvių respondentų. Tačiau tik menka lietuvių studentų dalis (28 proc.) baimę ir nenorą sieja su vertinimo pažymiu. Darytina išvada, kad tai susiję su kultūrinės aplinkos ypatumais. Atsakydami į klausimyną daugelis respondentų pažymėjo, kokie jų pagrindiniai poreikiai, rengiantis viešam kalbėjimui; kokių gebėjimų jiems labiausiai trūksta ir kokius viešo kalbėjimo gebėjimus jie pageidautų lavinti užsienio kalbų pratybose, kad galėtų tinkamai pristatyti būsimos specialybės srities dalykinę temą. Apdorojant respondentų atsakymus, išryškėjo neatidėliotinų pokyčių mokymo procese reikmė, todėl straipsnyje pateikiamos ir gerosios praktikos lavinant viešo kalbėjimo gebėjimus rekomendacijos. Šiuo požiūriu ypač akcentuotini grįžtamojo vertinimo aspektai. Straipsnyje siūlomos rekomendacijos aktualios aukštosios mokyklos studijų procese: jos turėtų būti taikomos ne tik dalykinės užsienio kalbos, bet ir kitų specialybės dalykų studijoseA large part of a university ESP (English for Specific Purposes) course is dedicated to developing public speaking skills. It is mainly done through presentations on students’ subject matter. This transferable skill is much appreciated by all professional subject teachers, as well as by future employers. Some students of Mykolas Romeris University –The Debate Club members – have achieved impressive results on the national and international level. However, in practice during classes and seminars very few students are willing to present their research findings in public at the beginning of their academic undertaking. The authors made a comparative study of responses by Lithuanian and multinational foreign students, who study at Mykolas Romeris University. The aims of the research have been to identify the students’ attitude towards academic public speaking in English and the causes of a sometimes reluctant/poor accomplishment of the task. The objectives of this research were to examine learners’ views on preparing and delivering presentations; to explore strengths and weaknesses in public speaking of different cultural background learners’ and to deduce some elements vital in teaching to master speaking skills. The research employed a survey of students’ responses to a specially designed questionnaire. These responses revealed learners’ attitudes towards speaking in front of the audience and the perceptions of individual difficulties in preparation and delivery stages. Learners’ responses to questions are diagrammed in charts and presented in the articl