Vakarų aukštaičių kauniškių monoftongų priegaidžių fonetiniai požymiai

Straipsnyje siekiama išsamiau aptarti vakarų aukštaičių kauniškių tarmės monoftongų priegaidžių požymius, lyginant kelių skirtingų šnektų (Šakių, Marijampolės, Prienų) eksperimentinių tyrimų duomenis. Eksperimentinis Marijampolės šnektos monoftongų tyrimas neparodė aiškių priegaidžių skirtumų. Tirtųjų žodžių porų balsių fonetiniai požymiai įvairuoja. Su balsių priegaidėmis sietini šie požymiai: cirkumfleksiniai balsiai dažniau linkę būti ilgesni ir jų intensyvumo kitimo diapazonas platesnis; akūtiniams balsiams dažniau būdingos aukštesnės pagrindinio tono viršūnės. Marijampoliškių priegaidžių niveliacija stipriausia, geriau priegaidės skiriamos Prienų šnektoje, geriausiai – šiaurinėje kauniškių dalyje, esančioje arčiau žemaičių ploto. Apibendrinant vakarų aukštaičių kauniškių ploto monoftongų priegaidžių požymius išskirtini du kauniškių „prozodiniai arealai“. Pirmąjį sudarytų šiaurvakarinė dalis, besisiejanti su žemaičių šnektomis, sutampanti su galūnių trumpinimo riba ir pasižyminti trumpųjų balsių atvirumu bei aiškia kokybine ilgųjų ir trumpųjų balsių diferenciacija. Šiose šnektose monoftongų priegaidžių opozicija realizuojama gana aiškiais fonetiniais požymiais, iš kurių ryškiausi – trukmė ir pagrindinio tono viršūnių iškilimo laikas. Antrajam arealui priskirtina pietrytinė kauniškių dalis (Marijampolės, Prienų šnektos bei dešinėje Nemuno pusėje esantis plotas), kuriai nebūdingas trumpųjų balsių atvirumas, mažesnis kokybinis trumpųjų ir ilgųjų balsių skirtumas. Be trukmės ir pagrindinio tono, šio ploto šnektose priegaidžių skyrimui svarbesni yra ir intensyvumo požymiai.The article seeks to provide detailed discussion on the features of consonants in monophtongs found in Western Aukštaitija dialect around Kaunas and compares data of experimental studies on several different sub-dialects (Šakiai, Marijampolė, and Prienai). Experimental study on monophtongs found in Marijampolė sub-dialect has found no clear differences of intonation. As for phonetic features of vowels in the pairs of words examined, they vary. The following features are related to the intonations of vowels: circumflex vowels tend to be longer with a wider variety of change in intensity; acute vowels tend to display higher peaks of main tone. Nivelation of intonations is most marked Marijampolė sub-dialect, while Prienai sub-dialect distinguishes intonations better and Western part of Kaunas dialect, closest to Žemaitija distinguishes intonations best. Summary of features of monophtong consonants in west Aukštaitija around Kaunas suggests 2 “prosodic areas” of Kaunas dialect. The first area would include North-Western part, reaching sub-dialects found in Žemaitija, coinciding with the limit where endings are cut and demonstrating open short vowels and clear quality differentiation of both long and short vowels. In the said sub-dialects opposition of monophtong intonations is carried out by rather clear phonetic features, primarily by duration and time of rising of peaks in the key tone. The second area includes south-eastern part of Kaunas dialect (Marijampolė and Prienai sub-dialect and area on the right side of Nemunas), which does not demonstrate open short vowels and offers smaller quality difference in short and long vowels. Apart from the duration and key tone, intensity features serve to distinguish intonations in the above sub-dialects