Publication of the Lithuanian manuscript heritage in digital space : analysis of digitized and publicly accessible collections from the technical perspective

Rankraštinio paveldo skaitmeninimo ir viešo pateikimo darbai Lietuvoje, nors ir nedideliais mastais, bet vyksta jau nuo 1998 metų. Straipsnyje siekiama techniniu požiūriu įvertinti internete publikuotus ir viešai prieinamus (naudojant paieškos mechanizmą) skaitmeninto rankraštinio paveldo rinkinius. Analizuojant remiamasi MINERVA kultūros paveldo svetainių kokybės principais. Tyrimo metu aptikti septyni skaitmeninto rankraštinio paveldo rinkiniai (svetainės), vartotojams prieinami internete (peržiūrėjus 100 paieškos rezultatų). Tyrimui atrinkti trys – labiausiai atitinkantys Google paieškai vartotus reikšminius žodžius (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pergamentų kolekcija, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas ir skaitmeninė saugykla Musicalia.lt). Apibendrinus rezultatus galima teigti, kad visos trys tirtos skaitmenintų rankraštinių rinkinių svetainės iš esmės atitinka MINERVA kokybės principus. Tačiau MINERVA principai įgyvendinami labai nevienodai. Penkių principų (aiškumas, efektyvumas, prieinamumas, daugiakalbiškumas, sąveikavimas) įgyvendinimo lygį galima laikyti labai aukštu, o kitų penkių jis yra žemas, nepakankamas (priežiūra, orientacija į vartotoją, atsakomumas, valdymas, saugojimas). Trūkumai glaudžiai susiję su žmogiškaisiais ištekliais ir finansavimu. Kai gaunami pinigai tik projektui įgyvendinti, akivaizdu, kad minėtų trūkumų pašalinti beveik neįmanoma. Ateityje planuojant naujus projektus reikėtų numatyti ir jų palaikymą – naujiems skaitmenintiems rankraščiams pateikti, prižiūrėti, atsakomumui įgyvendinti.The paper identifies the already digitized and publicly accessible online manuscript heritage collections (websites) in Lithuania. The object of research was the quality of digitized manuscript heritage collections, i.e. any manuscripts collections, archives, sets presented in the form of a website, published and publicly available on the Internet. A correlation among good practice standards and international recommendations is analyzed. The analysis is based on the MINERVA quality principles for cultural heritage sites. It is concluded that the weakness of the Lithuanian websites is their maintaining and continuity, their strong sides being the quality of technological execution. The current situation is stated (compilers of current projects, the published and publicly available collections) and recommendations for the future projects are formulated