IDUKM aukštajame moksle: ar yra ką pasiūlyti?

IDUKM (integruotas užsienio kalbos ir dalyko mokymas), kaip ES kalbų mokymo politiką atspindintis mokymo metodas, yra vis plačiau taikomas pradiniame ir viduriniame mokymo etape. Tyrėjai išskiria daug šio metodo privalumų, pavyzdžiui, padidėjusią besimokančiųjų motyvaciją, palankesnį požiūrį į kalbų mokymąsi, geresnį turinio (ne kalbinio dalyko) ir kalbos išmokimą. Aukštajame moksle IDUKM samprata skiriasi. Vieni autoriai tokį mokymą supranta kaip „skėtinį“, apimantį ir specialiosios kalbos mokymą, taikomą aukštajame moksle jau eilę metų. Tačiau nuo IDUKM jis skiriasi pirmiausia tuo, kad, mokant specialiosios kalbos, nėra keliami turinio išmokimo tikslai ir turinio žinios nėra vertinamos. Straipsnyje apžvelgiami IDUKM mokymo pagrindiniai metodiniai principai ir galimybės šiais principais paremtas užduotis taikyti aukštajame moksle. Straipsnyje lyginami specialiosios ar profesinės kalbos mokymas bei IDUKM, analizuojama kalbos mokymo programų turinio problema aukštosiose mokyklose, bei galimybės jį praturtinti atvejų analizės metodu, projektais ar problemų sprendimu grįstą mokymą. Straipsnyje pabrėžiama turinio svarba motyvuojant studentus mokytis kalbų. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto pirmo kurso studentų apklausos rezultatai parodė, kad užduotim ar problema pagrįstas mokymas studentų vertinimu yra įdomus ir motyvuojantis, padeda įsisavinti tiek nekalbinio dalyko turinį, tiek lavinti visus kalbos mokėjimo įgūdžius – skaitymo, klausymo, kalbėjimo, turtina žodyną. Tuo pačiu metu ugdomi komunikaciniai, darbo grupėse įgūdžiai, studentų mąstymas bei kūrybiškumas. IDUKM metodo privalumai gali praturtinti kalbų mokymą aukštajame moksle. Užduotys, kuriose kalba yra vartojama tik kaip įrankis turinio mokymuisi, motyvuoja studentus ir yra jiems patraukliosCLIL (Content and Language Integrated Learning) as an innovative educational approach reflects EU policies of promoting multilingualism in Europe. It takes language learning beyond traditional topics and curriculum by offering non-linguistic content as the basis for learning and teaching. CLIL builds on the principles of "good" teaching and learning, namely, active involvement of students, current and authentic materials, active teaching and learning methods, task or project based learning. [...] CLIL is promoted as means of solving problems of traditional language learning, such as sometimes unsatisfactory student achievement levels, lack of student motivation, overcrowded curriculum. Tertiary education has relied for many years on offering LSP (Language for Specific Purposes) courses for students, where the content for language learning is taken from their field of study, i. e. business, law or sciences or is based on developing academic skills. However, it seems that innovative ideas are needed to adapt this kind of teaching to the challenges of the 21st century and apply interdisciplinary curriculum development approaches to designing integrated courses. The article is based on the literature analysis and a survey conducted at ISM (University of Management and Economics) in order to find out students’ attitude to using problem-based tasks in their language classes [...] The article analyses key dimensions of both LSP and CLIL by looking at main similarities and differences of both approaches and identifies the main aspects that can enrich traditional tertiary level language classe