Mokslo suvokimo įtaka inžinerijos ir technologijos mokslų studijų pasirinkimui. Lietuvos atvejis

Straipsnyje pristatoma viena Europos Sąjungos ir neabejotinai Lietuvos moterų, studijuojančių ir dirbančių mokslinį darbąinžinerinių ir technologinių (IT) mokslų srityje, trūkumo problema. Nepaisant ankstesnių iniciatyvų aukštajame moksle, moterys sudaro mažumą IT mokslų ir studijų srityje. Mokslinė tyrimo problema formuluojama keliant šiuos probleminius klausimus: ar mokslo suvokimas ir visuomenėje vykstantys procesai lemia merginų IT studijų srities pasirinkimą? Ar padidinus IT studijų programų interdiscipliniškumą ir kartu technines bei technologines kompetencijas papildžius socialiniais ir perkeliamais gebėjimais, studijos tampa merginoms patrauklesnės? Tyrimas atliktas vykdant BP7 projektą HELENA: Aukštasis mokslas, orientuojantis moteris studijuoti inžinerijos ir technologinius mokslus su mokslininkų iš Austrijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Ispanijos ir Lietuvos komanda. Tyrimo metodologija grindžiama kiekybinių ir kokybinių tyrimo duomenų trianguliacija, pradedant kiekybinių ir kokybinių duomenų rinkimą, pasikartojančią (iteratyvinę) pakopinę analizę institucijos, nacionaliniame ir tarpnacionaliniame lygmenyse. Vėliau numatyta ES šalių rezultatų tarptautinė lyginamoji analizė. Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos atvejis. Pradiniame tyrimo etape nustatyti studijų programų tradiciškumo ir inovatyvumo (interdiscipliniškumo) parametrai. Pirmojoje hipotezėje teigiama, jog studijų programos, kurių tarpdalykiškumas viršija 25 proc, yra patrauklesnės studijuoti moterims. Nustatytas priklausomas kintamasis - studenčių dalis visų studijuojančiųjų imtyje, nepriklausomas kintamasis - studijų programos tardalykiškumo laipsnis. Remiantis Godfrey, Pinault, Thaler, Wachter (2010) tyrimo metodologija, išanalizavus 126 inžinerinių ir 41 technologinių mokslų studijų sritis, iškeltai hipotezei patvirtinti atrinktos 23 studijų programos, kuriose įstojusių, studijuojančių ir studijų baigusių merginų skaičius yra arba mažas, arba akivaizdžiai didelis. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos tyrimo atveju pirmoji hipotezė, teigianti, kad studijų programos, kurių tarpdalykiškumas viršija 25 proc, yra patrauklesnės studijuoti moterims, patvirtinta. Tokios studijų programos yra inovatyvios, savo turinyje komponuoja socialinių, humanitarinių, kultūros, teisės mokslų dalykus, tokius kaip Komunikacijos pagrindai, Profesinės kalbos kultūra, Teisės pagrindai, Aplinkosaugos ekonomika ir teisė, Inžinerijos ekonomika, Vadybos pagrindai, Darni plėtra, Ekologija, Profesinė sauga ir sveikata, Aplinkosaugos chemija, Aplinkosaugos sociologija, Mikro- ir makroekonomika, Ekstremalių situacijųmodeliavimas ir saugus valdymas ir pan. Antroji hipotezė pasitvirtino Lietuvos atvejo tyrimu: moterų, studijuojančių tarpdisciplininėse studijų programose, studijos yra sėkmingesnės nei studijuojančiųjų tradicinius studijų kursus. Būsimoje tyrimų stadijoje numatyta tirti tarpdisciplininių ir tradicinių studijų programų viešinimo medžiagą ir marketingą, studijų programų tikslinės grapės numatymą, karjeros, kokybiškos praktikos, skatinimo, mobilumo užsienyje galimybių pristatymą, šiuolaikinės studijų didaktikos ir kokybiško mokymo ir mokymosi sąlygų akcentavimą.The paper summarises the Lithuanian specific case studies, providing gender specific data on traditional and innovative pilot degree courses in E&T and identifying innovative study programs in engineering, then there is a comparison of traditional and interdisciplinary study courses. For that purpose an in-depth qualitative and quantitative analysis of some engineering study programmes grounded on transnational iterative methodology has been done. From this first analysis, a set of Lithuanian case studies has been selected for further analysis of students' perception of E&T studies. The paper summarises the results found after an in-depth examination of these selected case studies for a posterior evaluation of the success of pilot projects in E&T in attracting more female engineering students. The research draws up whether women are more likely than men to study engineering because of its perceived societal and cultural impact, and whether women are more attracted to engineering programs in universities that include an interdisciplinary approach, student-centred learning and the teaching and empowering studies environment