Lietuvos pakrantėse sudužę laivai

1989–2010 m. Lietuvos Baltijos pajūryje, priekrantėje tarp Būtingės ir Klaipėdos, bei jūroje buvo registruota vienuolika medinių laivų korpusų radimviečių. Laivai išlikę labai nevienodai – vienų korpusų yra tik nedideli fragmentai, kiti išlikę visu ilgiu ir pločiu, yra ir laivas, nuskendęs su kroviniu. Šie radiniai yra labai skirtingose vietose: vienų korpusų fragmentai buvo audrų išmesti į krantą, kiti rasti paplūdimiuose po smėliu, kai kurie guli priekrantėje vos 2–3 m gylyje, vieno medinio laivo dalis yra panaudota krantinei sutvirtinti, dar kiti nuskendę 11–37 m gylyje. Medinių laivų korpusai buvo rasti įvairiais būdais: apie pakrantėje esančias audrų atplautas laivų liekanas pranešė žvejai, paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai, poilsiautojai; kai kurie radiniai aptikti žvalgant seklumas iš lėktuvo, nuo vandens paviršiaus ir po vandeniu. Giliau nuskendę laivai buvo aptikti šoninės apžvalgos sonaru (angl. side scan sonar) įvairiais tikslais tyrinėjant jūros dugną (mokslinių, mokslinių taikomųjų tyrimų metu, atliekant dugno gylių matavimus, karinių išminavimo operacijų metu). Netiesioginiai, tačiau neabejotini laivybos rytinėse Baltijos pakrantėse įrodymai yra Lietuvos pajūrio gyventojų ryšiai su Baltijos jūros salų ir vakarinių pakrančių gyventojais nuo VI a. po Kr. Tarp 900 ir 1000 metų rytinėje Baltijos pakrantėje yra buvę bent keli kuršių tolimosios prekybos centrai. XII–XIII a. laivyba palei rytines Baltijos pakrantes jau buvo gana aktyvi: skandinavų vikingų laivai per Kuršių lagūną pakildavo aukštyn Nemunu, o kuršių piratai kontroliavo Baltijos jūros rytinę dalį ir plėšikavo Danijos bei Švedijos pakrantėse (Žulkus, 2004; Žulkus, Bertašius, 2009). Nors rašytinių šaltinių žinios yra nenuoseklios, faktų apie Lietuvos pakrantes nusiaubusius uraganus, nuskendusius, į pakrančių seklumas sudužusius ir pakrantėn išmestus laivus yra kelios dešimtys. Seniausios žinios siekia XIV a. pradžią. Iš viso straipsnyje pateikiami 25 istoriniuose šaltiniuose paminėti laivų sudužimo ir nuskendimo atvejai. Ieškant, registruojant ir tyrinėjant sudužusius ir nuskendusius senovinius medinius laivus negalima apeiti jų liekanų išsaugojimo problemos. Šiuo metu jūriniam kultūros paveldui priskiriami medinių laivų korpusai yra saugomi blogiausiai. Tai iliustruoja laivo 17 (W- 17) liekanų likimas. 2009 m. pabaigoje į muziejų buvo nugabentas tik mažas fragmentas 2007 m. pakrantėn išmesto korpuso, didesnė dalis buvo išardyta žmonių ir jūros bangų. Medinių laivų korpusų konservavimas ir eksponavimas yra labai sudėtingas ir brangus. Seklumose esančius ir bangų ardomus bei į krantą išmestus laivų korpusus būtų galima išsaugoti ir eksponuoti po vandeniu, perkėlus juos į 15–18 m gylį, kur nėra didesnių srovių ir bangų poveikio. Nuo suirimo apsaugotos laivų liekanos, sutelktos vienoje vietoje, galėtų būti tolesnių studijų ir povandeninio turizmo objektas, tai palengvintų ir jų apsaugą.The article presents the latest data on ships sunk in Lithuanian territorial waters of the Baltic Sea obtained during archaeological research conducted by the Underwater Archaeology Group of Klaipėda University. The article contains detailed descriptions of the ways these ships were wrecked as found in historical sources from the 14th to the early 20th century, the localisation of newly found remains of wooden ships, data of their study and possibilities for dating them