Straipsnyje analizuojami intelektiniai Balio Sruogos ir Levo Karsavino draugystės aspektai. Autorė siekia parodyti, kad nepaisant paplitusios nuomonės, jog rašytoją ir rusų literatūros tyrinėtoją B. Sruogą labiausiai domino filosofiniai ir istoriniai L. Karsavino tyrinėjimai, vis dėlto svarbus abiejų mokslininkų diskusijų objektas buvo ir teatras, dramaturgija ir šokis. Teigiama, kad L. Karsavinas asmeniškai konsultavo B. Sruogą, rašiusį istorines dramas. Autorė atskleidžia, kad šias konsultacijas teikė žmogus, gerai išmanęs teatro specifiką: išnagrinėjusi L. Karsavino kūrybą bei kultūrinę veiklą, autorė teigia, kad jo straipsnis „Apie aktorių ir teatrą“ rodo L. Karsaviną ne tik teoriškai nagrinėjusi meną, bet ir besidomėjusį Lietuvos menin...
B. Sruogos disertacija „Die Darstellung im litauischen Volksliede” (München 1923) ir vadovėlis „Rusų...
Nepriklausomybės laikotarpis Lietuvos teatre buvo paženklintas diskusijomis apie teatro vietą besike...
Švęsdamas 75-metį Lietuvos nacionalinis (iki 1998 - Valstybinis akademinis) dramos teatras kvietė pr...
Straipsnyje yra analizuojamas Levo Karsavino filosofinis palikimas. Atskirai pristatyti Levo Karsavi...
Dainiaus Sobeckio recenzijoje analizuojama Povilo Lasinsko monografija „Levo Karsavino fenomenas“. J...
Leidinys išleistas pagal Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos projektą „Teigi...
Recenzentai: prof. habil. dr. B. Genzelis; dr. V. SelenisLevas Karsavinas (1882-1952) – žymus XX a. ...
Straipsnyje, remiantis pagrindiniais L. Karsavino darbais, nušviečiama garsaus mokslininko filosofin...
Lietuvių teatro amžius sutampa su lietuvių kritikos amžiumi. Per šį laiką kritika nuėjo tokį pat mei...
Straipsnyje parodomos Balio Sruogos ir Viljamo Šekspyro pjesių tipologinės paralelės, kurios atsklei...
Balį Sruogą laikome pirmuoju profesionaliu lietuvių teatro kritiku ir istoriku. Nuo 1926 m. jo prie ...
Šiuolaikinėje filologinių mokslų epistemoje vienu svarbiausių veiksnių tampa tarpkultūrinis dialogas...
Straipsnyje analizuojamos Karsavino Eurazijos ir simfoninės asmenybės teorijos ir jų įtaka asmeninia...
Elektroninis ISSN 2335-8769 klaidingas, E-ISSN 1822-4547 teisingasStraipsnyje paliečiamos dvi tarpus...
Straipsnyje nagrinėjami Ričardo Gavelio tekstai, kuriuose veikia Balio Sruogos transfigūracijos: lig...
B. Sruogos disertacija „Die Darstellung im litauischen Volksliede” (München 1923) ir vadovėlis „Rusų...
Nepriklausomybės laikotarpis Lietuvos teatre buvo paženklintas diskusijomis apie teatro vietą besike...
Švęsdamas 75-metį Lietuvos nacionalinis (iki 1998 - Valstybinis akademinis) dramos teatras kvietė pr...
Straipsnyje yra analizuojamas Levo Karsavino filosofinis palikimas. Atskirai pristatyti Levo Karsavi...
Dainiaus Sobeckio recenzijoje analizuojama Povilo Lasinsko monografija „Levo Karsavino fenomenas“. J...
Leidinys išleistas pagal Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos projektą „Teigi...
Recenzentai: prof. habil. dr. B. Genzelis; dr. V. SelenisLevas Karsavinas (1882-1952) – žymus XX a. ...
Straipsnyje, remiantis pagrindiniais L. Karsavino darbais, nušviečiama garsaus mokslininko filosofin...
Lietuvių teatro amžius sutampa su lietuvių kritikos amžiumi. Per šį laiką kritika nuėjo tokį pat mei...
Straipsnyje parodomos Balio Sruogos ir Viljamo Šekspyro pjesių tipologinės paralelės, kurios atsklei...
Balį Sruogą laikome pirmuoju profesionaliu lietuvių teatro kritiku ir istoriku. Nuo 1926 m. jo prie ...
Šiuolaikinėje filologinių mokslų epistemoje vienu svarbiausių veiksnių tampa tarpkultūrinis dialogas...
Straipsnyje analizuojamos Karsavino Eurazijos ir simfoninės asmenybės teorijos ir jų įtaka asmeninia...
Elektroninis ISSN 2335-8769 klaidingas, E-ISSN 1822-4547 teisingasStraipsnyje paliečiamos dvi tarpus...
Straipsnyje nagrinėjami Ričardo Gavelio tekstai, kuriuose veikia Balio Sruogos transfigūracijos: lig...
B. Sruogos disertacija „Die Darstellung im litauischen Volksliede” (München 1923) ir vadovėlis „Rusų...
Nepriklausomybės laikotarpis Lietuvos teatre buvo paženklintas diskusijomis apie teatro vietą besike...
Švęsdamas 75-metį Lietuvos nacionalinis (iki 1998 - Valstybinis akademinis) dramos teatras kvietė pr...