Maciej Stryjkowski on Lithuanian paganism

Apžvelgus gausią literatūrą apie Motiejų Strijkovskį (gimė 1547 – mirė laikotarpiu nuo l588 iki 1590 m.), pažymėtina, kad ligšioliniuose tyrinėjimuose dar menkai aptarti jo Kronikoje aprašyti aukojimai, ypač be dėmesio liko autoriaus pavadintame „lietuvių ir žemaičių dievų“ sąraše pateikti aukų duomenys. Aukojimai dievams kaip tik ir yra nagrinėjami šiame straipsnyje. Analizė rodo, kad XVI a. antroje pusėje Lietuvos kaime kalendorinių ir šeimyninių švenčių metu buvo atliekamos dėkojimo ir prašymo aukos dėl ūkio gerovės. Tarp jų dar pasitaikė stambios (jaučių, paršų, ožių ir pan.) aukos, bet paprastai aukojimui skiriami naminiai paukščiai (vištos ir gaidžiai), retsykiais kitos smulkios aukos (maži paršeliai, gyvulių dalys, medus). Toks aukų susmulkėjimas ir niveliacija rodo pagonių religijos baigtinę stadiją. Nors Motiejaus Strijkovskio nurodytų dievų identifikavimas išlieka problemiškas, tačiau autoriaus užfiksuoti aukojimai yra autentiški, nes juos patvirtina kiti ano meto istoriniai šaltiniaiThe article examines in contemporary research yet unconsidered data which is provided by Maciej Stryjkowski (born in 1547 – died around 1588–1590) in his "Cronicle of Poland, Lithuania, Samogitia and all Russia" on sacrificing rituals mentioned in the list of Lithuanian and Samogitian gods. The analysis showed that in the second half of the 16th century during calendar and family holidays in Lithuanian village thanksgiving and petition used to be performed for the sake of farmed prosperity. From time to time still huge sacrifices were made (oxen, pigs, goats and so forth) but most often (for eleven gods out of sixteen) poultry (hens and roosters), rarely – some other minor sacrifices (piglets, livestock parts, honey). Such decrease in size and leveling of sacrifices indicate the final stage of pagan religion. Although identification of gods refereed to by M. Stryjkowski remains problematic but sacrifice rituals are authentic because they are confirmed by other these times source