Dar kartą apie sovietinį valstybingumą Lietuvoje 1918-1919 m.

Straipsnyje bandoma patikslinti kai kuriuos istoriografijoje nusistovėjusius teiginius, susijusius su 1918-1919 m. sandūroje Lietuvoje egzistavusiu vadinamuoju sovietiniu valstybingumu, o pirmiausia - teiginius, kad sovietinis valstybingumas buvęs kurtas Sovietų Rusijos vadovybės (Vladimiro Uljanovo-Lenino ir Josifo Džiugašvili-Stalino) nurodymu, o Lietuvos komunistai (Vincas Mickevičius-Kapsukas, Zigmas Aleksa-Angarietis) tam priešinęsi ir pridarę reikšmingų klaidų: neįvertinę tautų apsisprendimo teisės reikšmės, nedalinę žemės lietuvių valstiečiams. Straipsnyje nagrinėta bolševikų politika Lietuvoje nacionaliniu, agrariniu ir ginkluoto sukilimo klausimu leistų konstatuoti, kad 1918 m. pabaigoje - 1919 m. pirmoje pusėje pati bolševikų vadovybė Maskvoje vengė minėti Lietuvos apsisprendimo teisę, taip pat nedavė nurodymų dalinti dvarų žemių ir griebtis ginkluoto sukilimo. Daroma prielaida, jog tuo metu bolševikų vadovybė buvo suinteresuota išlaikyti Lietuvoje kuo stabilesnę padėtį nacionaliniu ir socialiniu požiūriu, kad Lietuva taptų patogesniu tiltu Raudonajai armijai pasiekti Vokietiją ir Lenkiją. Tokia bolševikų taktika tam tikra prasme lėmė sąlygiškai liberalų Kapsuko vyriausybės įvesto režimo Lietuvoje pobūdį, paskatinusį bendradarbiauti su šia vyriausybe nemažą būrį lietuvių inteligentijos. Nuo 1919 m. vidurio, kai Raudonajai armijai kelias į Vakarus buvo atkirstas, bolševikų vadovybė Lietuvos atžvilgiu perėjo prie naujos taktikos: pradėjo propaguoti tautų apsisprendimo teisę, skatino valstiečius imtis prievartinių akcijų prieš dvarininkus, ragino „darbo mases“ ruoštis ginkluotiems išpuoliams. Tos direktyvos praktiškai reiškė nacionalinių ir socialinių konfliktų kurstymą Lietuvoje.This article makes the claim that by initiating the formation of the so-called Soviet statehood in Lithuania and Belarus (Litbel) the government of Soviet Russia did not intend "to set in motion the broad mass of Lithuania for the revolutionary struggle" and tried to avoid social and national conflicts. However, the attitude of the Soviet government towards Lithuania underwent a change in the middle of 1919 when the advance of the Red Army to the West was halted