Lithuania exports in the framework of heckscher-ohlin international trade theory

Hekšerio-Olino gamybos veiksnių santykio modelis yra vienas iš pagrindinių tarptautinės ekonomikos ir tarptautinės prekybos modelių. Lyginamojo pranašumo skirtumai aiškinami šalių apsirūpinimo gamybos veiksniais ir veiksnių, reikalingų vienoms ar kitoms prekėms pagaminti, santykių skirtumais. Šalis turi lyginamąjį pranašumą prekių, kurioms reikalingas santykinai didesnis šalyje esančių perteklinių veiksnių kiekis, gamyboje. Šalys daugiausiai eksportuoja tokią produkciją, kurių gamybos sąnaudose dominuoja santykiniai pertekliniai jų resursai. Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos eksportas Hekšerio-Olino tarptautinės prekybos teorijos kontekste. Atskleidžiama, ar Hekšerio-Olino modelis yra tinkamas numatyti Lietuvos užsienio prekybos srautus, turint lyginamąjį pranašumą darbui ir kapitalui imlių eksportuojamų prekių gamyboje skirtingose ekonominėse veiklose. Kitaip sakant, nagrinėjama, ar modelis tinkamas identifikuoti Lietuvos lyginamajam pranašumui ir konkurencingumui. Tyrimo objektas – Lietuvos eksportas Hekšerio-Olino modelio kontekste. Apibrėžtas tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos eksportą Hekšerio-Olino tarptautinės prekybos teorijos kontekste ir nustatyti, ar Hekšerio-Olino modelis yra tinkamas numatyti užsienio prekybos srautus Lietuvos pavyzdžiu. Tyrimo metu iš pradžių atliekama literatūros apžvalga ir Hekšerio-Olino modelio teorinė analizė. Po to pagrindžiama empirinio tyrimo metodologija. Nustatant ryšį tarp šalies eksporto / importo ir kapitalo / darbo santykio naudojama koreliacinė ir regresinė analizės.The paper analyzes the Heckscher-Ohlin model’s fit to predict the Lithuania’s foreign trade flows based on the endowments of capital stock and labour in different exporting kinds of economic activities. Authors use correlation and regression analysis to identify the relationship between country’s exports/imports and capital-to-labour ratios. The results found are consistent with previous researches about Heckscher-Ohlin model being of low predictive power in its basic form. The model’s modifications of research & development, intangible assets and information society indicators inclusion increase the predictive power of the model, but since the improvements are not significant, authors conclude that further studies of comparison of Lithuania’s foreign trade partners’ endowments of capital and labour are needed to analyze in their relationship of exports and imports as analyzed bulk foreign trade data may have a bias of mixed patterns of trade with countries with substantially different production factor endowments