Rišlumo priemonių vartojimas anglų ir lietuvių kalbų tekstuose

Vertimo vaidmenį sunku būtų pervertinti; suvokimas, kaip originalūs šaltiniai turėtų būtų verčiami į svetimas kalbas keitėsi per amžius ir davė peno daugeliui šiuo metu egzistuojančių vertimo teorijų. Viena iš jų teigia, kad verčiamas tekstas yra interpretacijos objektas; vertimas turi atspindėti autoriaus ketinimus, valią ir tuo pačiu išlaikyti teksto giluminį rišlumą. Norint pasiekti tai, skirtingos kalbos vartoja nevienodas kalbines priemones. Todėl šiame straipsnyje bandoma patyrinėti, remiantis anglų kalbos grožiniais tekstais ir jų vertimais į lietuvių kalbą, tarpfrazinio ryšio priemonių koreliaciją. Kaip parodė tyrimas, referencijos ir substitucijos/elipsės neatitikimai lietuvių ir anglų kalbų tekstuose yra sąlygojami šių kalbų gramatinės struktūros skirtumų: lietuvių kalbos tekstuose 3-iojo asmens referencija yra žymiai retesnė nei angliškame tekste dėl dviejų priežasčių. Pirma, sintetinė lietuvių kalbos struktūra nereikalauja nuolatinio 3-iojo asmens įvardžio vartojimo veiksnio pozicijoje; antra, lietuviškuose tekstuose pastebimos ryškesnės stilistinės variacijos. Elipsės/substitucijos vartojimo neatitikimai yra taip pat šių dviejų kalbų gramatinės sistemos skirtumų pasekmė. Angliškuose tekstuose šios ryšio priemonės yra dažnesnės, nes ši kalba, būdama analitinės struktūros, turi daugiau pagalbinių žodžių, substitutų ir kt. Leksinių ryšio priemonių neatitikimas grindžiamas stilistiniais motyvais ir kultūriniais aspektaisThe article, on the basis of English texts and their translations into Lithuanian, aims to analyze cohesive patterns in the two languages. The major study question addressed was that two languages, possessing features of different grammatical structure, might display different patterns of cohesive devices, especially in case of reference and ellipsis/substitution. As far as lexical cohesion is concerned, the research addressed the question whether the two languages employ the same or different sets of lexical ties. To provide answers to the above mentioned questions, content analysis was carried out which focused on how particular cohesive patterns render the texts of SL and TL cohesive and coherent. Contrastive analysis, aimed at comparing these patterns, focuses on the ways they differ and the reasons for these differences. The research showed that the usage of referential items differs because of 1) presence/absence of the articles in two languages; 2) the possibility to omit personal pronouns in the subject position in the Lithuanian language; 3) irrelevance of the inalienable possessives in Lithuanian. Different patterns of ellipsis/substitution emerged because of a greater variety of substitution forms and greater amount of analytical forms in English. Differences in lexical cohesion are caused by stylistic preferences and languages' semantic