Socialization possibilities for Lithuanian physically disabled sport participants and non-participants in the aspect of psychosocial health

Straipsnio tikslas – nustatyti ir įvertinti sportuojančių ir nesportuojančių fiziškai neįgaliųjų socializacijos galimybes psichosocialinės sveikatos aspektais. Nustatant neįgaliųjų socializacijos galimybes psichosocialinė sveikata nagrinėta neįgaliųjų požiūrio į negalią, psichinės sveikatos, pasitenkinimo gyvenimo kokybe, savivertės aspektais. Anketavimo ir testavimo metodais buvo ištirti 376 (224 sportuojantys ir 152 nesportuojantys) fiziškai neįgalūs asmenys. Sportuojantys neįgalieji buvo suskirstyti į dvi grupes: patyrę negalią vėliau nei prieš trejus metus (48 asmenys) ir patyrę negalią anksčiau nei prieš trejus metus (176 asmenys). Tiriamųjų amžius buvo nuo 18 iki 52 metų. Pagal negalios tipą visi tirti neįgalieji turėjo kurią nors iš įgytų fizinės negalios formų: cerebrinį paralyžių, nugaros smegenų pažeidimą, amputuotas galūnes. Nustatyta, kad sportuojantys fiziškai neįgalūs asmenys turi geras galimybes socializuotis visuomenėje: išryškėjo jų teigiamas požiūris į savo negalią, daugelis veiksnių jiems nesukelia psichologinio diskomforto, daugelis savivertės rodiklių (pasitikėjimas savimi, savęs vertinimas kitų akimis, pritarimas sau) buvo geresni, lyginant su nesportuojančiųjų. Sportuojantys fiziškai neįgalūs asmenys iš esmės patenkinti savo gyvenimo kokybe. Šių asmenų socializacijos galimybės psichosocialinės sveikatos aspektais priklauso nuo negalios trukmės: neįgalių asmenų, patyrusių negalią daugiau nei prieš trejus metus, pasitenkinimo gyvenimo kokybe savivertės rodikliai buvo geresni, požiūris į negalią pozityvesnis negu neįgalių asmenų, patyrusių negalią mažiau nei prieš trejus metus.To determine the socialization possibilities of physically disabled people, their psychosocial health was analysed in the aspects of their personal attitude towards their disability, psychic health, satisfaction with the quality of life, self-esteem; 376 physically disabled people (224 sport participants and 152 non-participants) took part in the questionnaires and testing. Disabled sport participants were divided into two groups: those having a disability for less than 3 years (48 persons) and those having a disability for longer than 3 years. The age of the participants ranged from 18 to 52 years. The disability of all the recipients was acquired (cerebral palsy, spinal cord injury, limb amputation). The disabled sport participants were found to have good socialization possibilities: their approach to disability becomes more positive, most of the factors do not cause any psychological discomfort. Most of their self-esteem indicators (self-confidence, self consciousness, self-awareness) were higher than of disabled non-participants. On the whole, disabled sport participants were more satisfied with their quality of life. The socialization possibilities of disabled sport participants in the aspects of psychosocial health highly depend on the history of disability: disabled persons with a disability history of longer than 3 years showed a higher satisfaction with their quality of life, a more positive attitude towards their disability and a stronger self-esteem in comparison to those with a disability history shorter than 3 years