Socialinio darbuotojo vaidmuo antrinėje narkomanijos prevencijoje laisvės atėmimo vietose

Pristatomo tyrimo objektas yra socialinio darbuotojo vaidmuo antrinėje narkomanijos prevencijoje laisvės atėmimo vietose. Jam tirti iškeltas konkretus tikslas – apibūdinti socialinio darbuotojo vaidmenį mobilizuojant reabilitacinę grupę kaip antrinį socialinį tinklą specifikuojant nuteistųjų patirtis dalyvaujant socialiniuose tinkluose, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje. Analizuojama mokslinė problema apima du klausimus: Koks yra socialinio darbuotojo vaidmuo nuteistųjų antrinėje narkomanijos prevencijoje mobilizuojant antrinį tinklą (reabilitacinę grupę)? Koks yra antrinio tinklo (reabilitacinės grupės) poveikis reikšmingų nuteistųjų ryšių pokyčiams? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota taikant pusiau struktūruotą interviu duomenims rinkti ir interpretuojamąją fenomenografiją duomenims analizuoti. Atlikus tyrimą atskleista, jog antrinėje narkomanijos prevencijoje laisvės atėmimo vietose socialinis darbas apima darbą su tinklu (angl. network). Atliekami skirtingi socialinio darbuotojo vaidmenys: konsultanto, tarpininko, mobilizuotojo ir įgalintojo (angl. empowerer). Nuteistųjų dalyvavimas reabilitacinėje grupėje, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje, pozityviąja prasme keičia jiems reikšmingus ryšius su artimaisiais (santykiai pagerėja, artimieji pradeda tikėti nuteistuoju, atgaivinami buvę draugiški santykiai), įkalinimo įstaigos darbuotojais (darbuotojai labiau pasitiki nuteistaisiais, nuteistieji piktai nereaguoja į darbuotojų pyktį). Nuteistųjų, dalyvaujančių reabilitacijoje, pokyčiai priklauso nuo jų motyvacijos keistis, kuri nėra vienoda, tačiau dalyvaujant reabilitacijoje ji stiprėja. Kinta nuteistųjų, dalyvaujančių reabilitacinėje grupėje, asmeniniai bruožai: sumažėja pyktis, problemų priėmimo strategijos remiasi racionaliais sprendimais, įtiki Dievo pagalba, įgyja meninių gebėjimų, nori tobulėti, menkėja „nusikaltėliškas“ mąstymas.Article analyzes the scientific problem involving two questions: what is the role of a social worker in the secondary prevention of drug addiction of prisoners when mobilizing the secondary network (a rehabilitation group) and what is the influence of the secondary network on the changes of significant relations of prisoners? The search for the answers to these questions was performed by applying a semi-structured interview for data collection and the interpreted phenomenology for data analysis. The research data disclosed that in the secondary prevention of drug addiction at imprisonment places social work involves work with a network. Different roles of a social worker are performed in it as intervention: of a consultant, mediator, mobilizer and capacitator. Participation of prisoners in a rehabilitation group as the secondary prevention of drug addiction changes the important prisoners’ relations with their relatives (relations improve, relatives start to trust in a prisoner, friendly relations are renewed) as well as with the employees of an imprisonment institution (employees show more trust in prisoners, prisoners do not react with anger to employees’ anger) in a positive sense. The changes of prisoners participating in the rehabilitation depend on their motivation to change (which is not uniform); however, their motivation gets stronger when they participate in the rehabilitation. Personal features of the prisoners participating in a rehabilitation group change: their anger decreases, strategies of decision-making invoke rational decisions, they start to believe in God’s help, acquire artistic abilities, want to improve as persons, and the manifestations of their ‘criminal’ thinking diminish