Sources of book history

Knygos istorijos šaltinių mokslas, arba šaltiniotyra, – knygotyros dalykas, tiriantis knygos istorijos šaltinių atsiradimą, jų išaiškinimą, klasifikavimą, vertinimą ir naudojimą. Universalus šaltinių išteklių apdorojimo metodologinis sprendimas yra jų klasifikavimas. Pagrindinės klasifikavimo sąvokos yra tipas ir rūšis. Įvairių šalių mokslininkų sutarimu šaltinių tipas dažniausiai nustatomas pagal tokius požymius: pagal atsiradimo laiką (skirstomi į pirminius ir antrinius), pagal informacijos formą (skirstomi į rašytinius, vaizdinius, garsinius, lingvistinius ir daiktinius). Knygos istorijai svarbiausias antrasis požymis. Rašytiniai šaltiniai skirstomi į: 1) tiriamos knygos, 2) direktyviniai dokumentai, 3) kritikos ir vertinimo medžiaga, 4) bibliografinės rodyklės, 5) statistikos žinynai, 6) knygos įstaigų ir įmonių žinynai, katalogai, adresų knygos, 7) archyviniai raštvedybos dokumentai, 8) leidinių anonsavimo publikacijos, 9) periodinių leidinių informacinė medžiaga, 10) dienoraščiai, 11) laiškai, 12) atsiminimai, 13) kitų mokslų knygos tyrinėjimai, 14) publicistika, 15) knygų nuosavybės ženklai, 16) kiti rankraštiniai ir spausdintiniai šaltiniai. Nerašytiniams šaltiniams skiriami: 1) vaizdo ir garso dokumentai, 2) materialinės kultūros objektai (pastatai, įrengimai, memorialiniai paminklai, knygos kultūros priemonės). Kritinis rašytinių šaltinių vertinimas padeda nustatyti šaltinio kaip dokumento rūšį ir jo požymius, bei dokumento reikšmę. Remdamasis šaltinių visuma tyrėjas atkuria knygos praeities faktus ir reiškinius, kurie sudaro pagrindą knygos raidos dėsningumams nustatyti. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Investigation of book history sources or source research is a book science discipline that investigates the origin of book history sources, their retrieval, classification, evaluation and usage. The theoretical part of source investigation includes the analysis of the authenticity, reliability, and typology of sources. The applied part of source investigation focuses on the issues of building the basis of sources and their usage. The general solution in the methodology of processing sources is classification. The main concepts of classification are type and sort. Scholars of different countries have agreed that a type is determined by the following attributes: time of origin (primary and secondary), information format (written, visual, audial, linguistic, or objects). Book history perceives the second attribute as the most important because, according to it, sources are defined as written and non-written. Written sources are most numerous; depending on their purpose they are grouped into the following sorts: 1) books; 2) official documents; 3) critical and evaluation materials; 4) bibliographies; 5) statistical documents; 6) reference books of institutions and companies, catalogues, address books; 7) archival clerical documents; 8) advertisements of publications; 9) information material of periodicals; 10) diaries; 11) correspondence; 12) memoirs; 13) book research in other sciences; 14) publicistic writings; 15) book ownership marks; 16) other manuscript or printed sources. Non-written sources include: 1) visual and audial documents; 2) objects of material culture (buildings, equipment, memorials, book culture means). A researcher builds his conclusions on the totality of sources and reconstructs the facts and phenomena that belong to the past of a book and serve as a basis for determining the regularities of its development