Rėmai seni, portretas atnaujintas

Tai yra straipsnių rinkinio „Archaika ir modernybė: Marcelijus Martinaitis laikų sąvartose“ (2007), sudaryto Saulės Matulevičiūtės ir Audingos Paluritytės-Tikuišienės, recenzija. Rinkinį sudaro devyni moksliniai straipsniai, kuriuose neišvengta retsykiais pakartoti iš ankstesnių tyrimų žinomas tezes, ypač apie poezijos mitiškumą, „žemiškumą“, gamtiškumą, sąsajas su tautosaka, bendruomeninio ir individualaus dermę, apie Kukučio dvilypumą, paradoksalumą ar kūno mainymąsi. Vis primenamas ir įprastas požiūris į archaikos ir modernizmo kultūrinius vaidmenis sovietmečiu, kuomet pirmoji reiškė tikrumą, o antrasis – ideologinį pasipriešinimą ir kūrybinę laisvę. Kaip neretai pasitaiko konferencijų pagrindu išleistuose rinkiniuose (aptariamasis sudėtas po konferencijos, kurią 2006 metais surengė Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra), esama ir reikšmingų pastebėjimų, ir paviršutiniškesnių samprotavimų. Kitaip nei didelė dalis ankstesnės kritikos, kuri stropiai sudarinėjo Martinaičio poezijos įvaizdžių registrą ir aiškinosi jų reikšmes, šis straipsnių rinkinys inicijuoja gana platų ir įvairialypį Martinaičio kūrybos kontekstų atnaujinimą. Leidinys svariai pagilina Martinaičio kūrybos supratimą, papildo ligšiolinius tyrimus naujais objektais, aspektais ir interpretacijomis, pradeda naujais rakursais judinti kontekstus. Pažymėtina tik akademinei leidyklai gėdinga spaudos riktų gausa, prasismelkusi net į pavadinimą.The author reviews the collection of papers “Archaika ir modernybė: Marcelijus Martinaitis laikų sąvartose” [Archaism and Modernity: Marcelijus Martinaitis in Time Junctions] (2007), compiled by Saulė Matulevičiūtė and Audinga Paluritytė-Tikuišienė. The collection is composed of nine scientific papers which inevitably occasionally reiterate the theses known from the previous researches, in particular concerning the mythic, mundane, natural character of poetry, its connections with folklore, the harmony of collective and individual, ambivalence, paradox or the transformation of the body of Kukutis. The collection constantly reminds of a common approach to the cultural roles of archaism and modernity during the Soviet period, when the former meant reality, whereas the latter ideological resistance and freedom of creation. As is usually the case of collections published on the basis of a conference (the collection under discussion was compiled after the conference organised in 2006 by the Department of Lithuanian Literature of Vilnius University), this one contains both significant observations and more superficial considerations. Unlike the major share of previous criticism, which diligently compiled the register of the images in Martinaitis’s poetry and interpreted their meanings, this collection of papers initiates a rather wide and versatile renewal of the contexts of Martinaitis’s creation. The publication gives a solid deeper insight into the works of Martinaitis, supplements the previous research with new objects, aspects and interpretations and starts to see the contexts from new perspectives. However, the collection contains many typos, the title being not an exception, which is shameful for an academic publishing house