Subalansuotų rodiklių sistemos taikymas Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto strateginiame valdyme ir strategijos žemėlapio sudaryme

Tradiciškai veiklos rodiklių matavimo sistemos grindžiamos apskaitos ir finansiniais matais. 9-ojo dešimtmečio pradžioje prasidėjo intensyvi naujų veiklos matavimo priemonių paieška. Problema, su kuria susidūrė vadovai ir vadybininkai, buvo ta, kad ankstesnės veiklos rezultatų matavimo sistemose nebuvo nefinansinių kokybės matų - klientų pasitenkinimo, inovacijų ir kitų veiksnių, kurie, kaip buvo manoma, turėjo padėti padidinti užimamąrinkos dalį, pajamas ir paruošti pagrindą ilgalaikiam konkurenciniam pranašumui šių dienų verslo aplinkoje. Didėjantis nepasitenkinimas tradicinėmis veiklos matavimo priemonėmis, jų galimybėmis pateikti svarbią informacijąprivertė įvairių lygių vadybininkus ieškoti naujų sistemų, kurios įtrauktų nefinansinius rodiklius. 1992 m. Kaplan ir Norton pristatė tokią sistemą pavadinimu Subalansuotų rodiklių sistema. Ji sujungė į visumątradicinius finansinius matus su tam tikromis nefinansinėmis matavimo priemonėmis Per daugiau nei 15 m. sistema iš paprastos veiklos matavimo priemonių sistemos išsivystė į strateginio valdymo sistemą. Strategijos žemėlapis - subalansuotų rodiklių sistemos instrumentas - gali būti naudojamas kaip kontrolinis sąrašas. Jis naudojamas kaip vaizdinė priemonė pateikiant ir analizuojant informaciją apie organizacijos strategiją t. y. kaip su ja bus sukuriama vertė. Jeigu strateginiame žemėlapyje trūksta tam tikro strategijos elemento, tikėtina, kad strategija turi trūkumų. Tyrimo objektas - institucijos veiklos įvertinimas pagal subalansuotų rodiklių sistemą. Tyrimo tikslas- įvertinti Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto vadybinę veiklą, subalansuotųrodiklių sistemą ir sudaryti strategijos žemėlapį. Tyrimo metodai: teorinių šaltinių analizė ir apibendrinimas, standartinės anketos adaptavimas, anketinė 303 respondentų apklausa, empirinių apklausos duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė, antrinių duomenų interpretacija ir apibendrinimas. Apibendrinus tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad stipriausios Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto sritys yra trys: dinamiškas vadovavimas, pozityvus klimatas ir parengti specialistai. Respondentų nuomone, fakultetui vadovauja energingi ir ryžtingi vadovai, akademinė fakulteto bendruomenė jais pasitiki ir laukia iš jų drąsių sprendimų. Dinamiškas vadovavimas pasižymi energingu ir charizmatišku vadovavimo stiliumi, kuris daro teigiamą įtaką studentams, kelia pasitikėjimą. Fakulteto darbuotojai turi darbo įgūdžių, atitinkančių organizacijos kokybės standartus; jų individualus potencialas nuolat plėtojamas. Fakulteto dėstytojai yra kvalifikuoti ir turi darbo įgūdžių, atitinkančių organizacijos kokybės standartus, kad suteiktų studentams reikiamų žinių ir įgūdžių. Respondentų nuomone, prioritetinės Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto vystymosi kryptys tūrėtų būti tokios: vizija, vertybės ir siekiai bei struktūra, suteikianti galimybių. įvertinus respondentų nuomonę, galima teigti, kad vadovai turėtų aiškiau apibrėžti organizacijos viziją, vertybes bei siekius, ir užtikrintų, kad visa tai pasiektų visus organizacijos bendruomenės narius. Skyrių vadovai turėtų sieti savo veiklą su bendraisiais tikslais, o darbuotojai - aiškiai suprasti organizacijos misiją. Kartu reikia optimizuoti ir hierarchinę organizacijos struktūrą, kuri reikalinga siekiant įgyvendinti užduotis. Organizacijos struktūros optimizavimas palengvintų minėtus procesus. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetui tikslinga tobulinti strateginį veiklos valdymą pagal subalansuotų rodiklių sistemą, o vizijos ir strateginių tikslų lygmenyje vadovautis subalansuotų rodiklių sistemos strategijos žemėlapiu.An empirical research performed in January-February 2009 is presented in the article. An anonymous semiopen questionnaire was chosen as the main research method; the respondents were students and personnel (lecturers) of Šiauliai University Social Sciences Faculty. 303 members of the researched organization participated in the survey. Analysis of the data gave an opportunity to analyse the current situation of the development priorities, create the Strategy Map of Šiauliai University Social Sciences Faculty. The empirical research confirmed a hypothesis that the strongest fields of Šiauliai University Social Sciences Faculty are well-trained prospective professionals and dynamic leaders. The data also revealed that the priority development areas of the Faculty should be mission, values, objectives and structure offering opportunities. The analysis of the current situation shows that the organization becomes stronger by strengthening its most developed areas and by taking advantage of its opportunities; it is useful to develop organization's strategic management in accordance with the Balanced Scorecard system and to follow the Strategy Map of the Balanced Scorecard system on the levels of vision and strategic aims