Musical and non-musical meanings of the compositions by Onutė Narbutaitė

Straipsnis skirtas Onutės Narbutaitės muzikinių ir nemuzikinių, imanentinių-struktūrinių ir semantinių-verbalinių veiksnių sąveikos problematikai. Analizuojant penkis kamerinius instrumentinius ir vokalinius kūrinius, atsižvelgiant į analizės objekto savybes, suponuojančias mišrius reiškinius, pasitelkiami įvairaus pobūdžio nemuzikiniai veiksniai – emociniai, vaizdiniai, istoriniai, kultūriniai, kurie įrodo, kad nagrinėjami kūriniai yra ne vien ženklų visuma. O. Narbutaitės muzikoje sąveikaujantis meniškumas ir „dokumentiškumas“, detalus struktūralizmas ir jo simptomatika, sintagmatika ir paradigmatika, garsinių ir žodinių formų prasmė sustiprina muzikos asociatyvumą, verbalinį jos perteikimą ir sąlygoja didelę kūrinių įtaigąThe article deals with interaction of musical and non-musical, immanent-structural and semantic-verbal factors in the oeuvre of Onutė Narbutaitė. Analysing her five different chamber and vocal compositions and taking into account the qualities of the object of analysis that presuppose the mixed phenomena, the author describes various non-musical elements of the pieces, such as emotional, visual, historical and cultural factors, which prove that the chosen compositions are not just a mere summation of symbols. In the music by O. Narbutaitė one notices the interplay of artistry and documentary qualities, the detailed structuralism and its symptoms, syntagmatics and paradigmatics, the senses of sonorous and verbal forms. This interaction strengthens the associative side of her music as well as its verbal conveyance and stipulates strong suggestibility of the composition