Peculiarities of the singing traditions in Gelvonai region

Straipsnio objektas – Gelvonų krašto dainų melodijos. Straipsnio autorės nuomone, muzikiniu požiūriu Gelvonų krašto dainos yra ypač įdomios. Čia susipina įvairūs muzikos stiliai: monofonija (dalis vienbalsių melodijų artimos dzūkų monofonijai, dalis sudaro savitą šios teritorijos melodijų grupę), homofonija ir polifonija (sutartinės). Visapusišką šio krašto žanrų ir stilių įvairovę, anot straipsnio autorės, geriausiai atspindi ankstyvieji (1935 m.) Juozo Kartenio užrašymai. Straipsnio autorė aptaria Gelvonų krašto laidojimo raudas, vestuvių verkavimus, rugiapjūtės, linarūtės, vestuvių dainas, sutartines. Straipsnio autorė teigia, kad anhemitoninio garsaeilio (t. y. garsaeilio be IV laipsnio) daugiabalsės faktūros melodijos būdingos senesnio klodo melodikai. Apie 90 proc. minėto garsaeilio melodijų sudaro vestuvinės dainos. Kaip ir kiekviename krašte, taip ir Gelvonų apylinkėse, greta senojo klodo dainų užrašyta nemažai vėlyvesniojo ir vėlyvojo muzikinio folkloro pavyzdžių. Dalis melodijų, anot straipsnio autorės, nebeatspindi jokių lokalinių melodikos ypatybių. Tiesa, daugelyje romansų galima pastebėti ir slavų melodikos įtaką. Straipsnio autorės nuomone, J. Kartenio dėka šiame krašte pavyko užfiksuoti daugelį senojo klodo melodijų bei reliktinius atlikimo būdus – heterofoninį dainavimą bei bosavimą. Jau dabar galima kalbėti apie savitą gelvoniškių melodijų intonacinį žodyną. Jį suformavusius veiksnius, straipsnio autorės nuomone, galbūt atskleis nuoseklūs tolimesni muzikinio folkloro tyrimai.The article deals with singing traditions in Gelvonai region. The songs of this region are especially interesting from the musical point of view. A great variety of different musical styles is typical, i.e. monophony (some one-voice tunes are comparable to monophony in Dzūkija region, while other tunes make an original group characteristic of Gelvonai area), homophony and polyphony (glee). The full variety of genres and styles of this region is best reflected in the notes made by a prominent pre-war folklore collector Juozas Kartenis. Ethnomusicologists give high evaluation of not only his song repertoire notable for the variety of genres and styles, but also the notes put down at nearly each song. The notes enable us to judge about the specific manner the Gelvonai area people used to sing in the first half of the 20th c : polyphonic (diphonic) singing, one-voice singing bass in two sounds, and heterophonic singing. Reviewing the Gelvonai area song repertoire, different folklore layers are discussed. The old one-voice tune layer comprises threnodies (keening the dead or wedding crying), rye harvest songs, flax tearing and wedding ceremony songs. Beside the archaic one-voice tunes, later there were also monophonie songs, which often are of a minor type. Minor tunes associate with the Dzūkija region traditions. Nevertheless, the analysis of the tunes showed that only a part of Gelvonai area songs were the versions of the tunes popular in Dzūkija. The rest is made of original tunes reflecting their specificity in this special region (or a broader East Aukštaitija area). One of the distinguishing features for the Gelvonai area is thought to be the anhemitonal sound-series without the 4th degree. This is considered to be the intonation basis for many one-voice or multi-voice tunes. In order to make the comprehensive study of Gelvonai melodies and make their valid generalisation, significantly more tunes should be embraced in the study, and to compare the local song tunes with those of the adjacent regions. The fact is that the original song tunes in the Širvintos area are hardly ever studied by the ethno musicologists. Moreover, detailed studies of musical peculiarities in the border areas between Dzūkija and East Aukštaitija should be done. Original features of Gelvonai musical folklore most likely would be manifested then