Martynas Jankus and Vydūnas: commolities and differences.

Martynas Jankus (1858-1946) ir Vydūnas (1868-1953) - ryškiausios XIXa. pabaigos-XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio figūros. Jų keliai susipynė „Aušros" laikraščio sklaidoje, „Birutės" draugijos veikloje, knygų leidyboje, asmeniniame bendravime. Juos vienijo nuoseklus lietuvybės puoselėjimas, kova prieš bismarkišką germanizavimo politiką. M. Jankus toje kovoje buvo radikalesnis, veikė ne tik kaip kultūrininkas, spaudos darbuotojas, bet ir kaip politikas. Vydūnas - nuosaikesnis, savo veikloje daugiausia dėmesio skyręs tautiečių dvasinės kultūros ugdymui, jų tautinės savimonės ir savigarbos kėlimui. Tam jis pasitelkė savo kaip dramaturgo kūrybą, filosofo išmintį, teatro ir chorinės muzikos puoselėtojo sugebėjimus. M. Jankus, pats daug rašęs, leidęs laikraščius, knygas, sakęs viešas kalbas, veiklus politikoje, iš esmės tebuvo pradinį išsilavinimą turėjęs savamokslis. Nors tai uždėjo antspaudą jo veikimui, tačiau tasai veikimas buvo didžiai reikšmingas ano meto Mažosios Lietuvos tautinio judėjimo fenomenas, gerokai aktyvinęs krašto lietuviškąją visuomenę, žadinęs ne tik kultūrinę, bet ir politinę sąmonę, mobilizavęs konkretiems savo teisių gynimo žygiams. Vydūnas tapo aukšto intelektinio lygio kultūros veikėju, sukūrusiu savo filosofinę sistemą, kūryboje įdiegusiu modernios dramaturgijos ir modernaus teatro principus. Jo palikimas esmingai praturtino visos lietuvių tautos kultūrą, sustiprino jos intelektines galias, atvėrė naujus meninės raiškos horizontus. Tačiau tiek M. Jankui, tiek Vydūnui viena iš pamatinių vertybių buvo tauta ir jos kultūra. Kad ji išliktų ir stiprėtų, jie paskyrė savo gyvenimą ir sugebėjimus - tokius, kokius kiekvienas turėjo.Martynas Jankus (1858-1946) and Vydūnas (1868-1953) were the brightest figures of the Lithuanian national movement of Lithuania Minor late in the 19th and in the first half of the 20th century. They kept personal contacts, contributed to the Aušra newspaper propagation, promoted the publication Lithuanian books, took part in the activities ofBirute association and Rambynas mountain celebrations. They both were consistent defenders of the Lithuanian language and culture against the Bis-marckian policy of Germanization. But, in comparison with Vydūnas, Jankus was more radical. He acted not only as a man of culture and literature, but also as a politician. Vydūnas was more temperate. He saw his own mission in the upbringing of the national self-awareness and the self-respect of his compatriots, in developing and fostering their culture. To this end, he employed his skills of a play writer, musician, stage director and philosopher. Jankus was also a prolific writer, publisher and, in addition, a political orator. But he was a self-educated man: elementary school was his official education. The lack of formal education left its marks on his activities. Nevertheless, they were significant achievements of the national movement of Lithuania Minor at that time. Jankus' activities invigorated not only the cultural but also the political awareness of the compatriots and instigated them to fight for their rights. Vydūnas, who had studied as a free listener in various universities of Germany, reached a much higher intellectual, cultural and spiritual level. He elaborated an original philosophical system of his own, used modern principles and methods in playwriting and stage directing. His heritage significantly enriched Lithuanian culture, increased its intellectual power and opened the new horizons of artistic expression. However, in spite of these differences between the two thinkers and actors, they both — Vydūnas and Jankus — devoted their lives and skills to their nation, its culture and fundamental values. In the same field, each did his own best