Socialinio darbo identiteto reprezentavimas akademiniame kontekste

Socialinis darbas dar nėra galutinai nusistovėjusi ir pripažinta mokslo disciplina tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Socialinio darbo identitetas pamažu formuojasi įvairialypiuose akademiniuose kontekstuose. [...] Straipsnyje pateikiami tyrimo, kuriuo buvo siekiama palyginti, kaip Lietuvos ir Suomijos akademiniuose kontekstuose reprezentuojamas socialinio darbo identitetas, rezultatai. [...] Apibūdinamos duomenų analizės rezultatus apibendrinančios penkios meta-kategorijos: praktinė profesija, visuomenės struktūros, socialiniai santykiai, individualūs-kolektyviniai sunkumai, žmonės ir jų gyvenimai. Tyrimo išvados pateikiamos konceptualioje schemoje, kuri aprėpia Suomijos nacionaliniame akademiniame ir Lietuvos akademiniame kontekste, glaudžiai susijusiame su Suomijos akademiniu kontekstu, reprezentuojamo socialinio darbo identiteto panašumus penkiais lygmenimis, kurie siejasi su minėtomis meta-kategorijomis. Suomijos ir Lietuvos akademiniuose kontekstuose reprezentuojamo socialinio darbo identiteto skirtumai kiekviename minėtame lygmenyje apibūdinami sąvokomis bendras, kuri atspindi tai, kad reprezentuojamas bendras supratimas apie atitinkamą lygmenį atitinkamame kontekste, ir specifinis, kuri rodo, kad atitinkamas lygmuo konkrečiai ir detaliai reprezentuojamas atitinkamame kontekste. Remdamiesi schema, tyrėjai straipsnyje aptaria šias sąvokas; darbas, socialinės paslaugos, šeima, socialinis ir geras gyvenimas, kuriomis konceptualizuojamas Lietuvos akademiniame kontekste reprezentuojamo socialinio darbo identiteto savitumas kiekviename lygmenyje, ir šias sąvokas: metodai, struktūros, bendruomenės, individai ir gyvenimas, kuriomis konceptualizuojami Suomijos akademiniame kontekste reprezentuojamo socialinio darbo identiteto ypatumai.Social work is still non-established discipline, identity of which is constantly emerging in various academic arenas. In the two previous studies, our research group has investigated social work identity as representations by indentifying how social work is communicated in Lithuanian social work doctoral students' research plans prepared for the Finnish university and in already defended Finnish doctoral dissertations on social work. In this study, the results of the two studies are analysed by using comparative content analysis. Five meta-categories are described as the results. In the conclusions, the conceptual schema is constructed. It covers (1) similarities (as five levels named as social work, society, social, difficulties, and lives), (2) differences (as continuum of general and specific), and (3) peculiarities (as work, social services, families, social, and good life) in Lithuania and in Finland (as methods, structures, communities, individuals, and living). Representation of identity of social work in the two countries is discussed based on the schema