Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-1795

Lotyniškas terminas civis novus vartotas priimamo į Vilniaus miestiečius (miesto piliečius) asmens teisinei padėčiai nusakyti. Terminas taikytas tik vyrams. Asmuo, norintis tapti miestiečiu, paprastai privalėjo turėti vieną ar du laiduotojus, pateikti teisėtos kilmės, asmens laisvės, tinkamo elgesio ankstesnėje gyvenimo vietoje įrodymus, sumokėti mokestį už miesto teisės įgijimą (7–20 auksinų), prisiekti ištikimybę miestui ir šalies valdovui. Pirkliai ir amatininkai į miestiečius būdavo priimami pagal skirtingą teisinę tvarką, kuri glaudžiai siejosi su cechų statutuose nustatytais reikalavimais. Necechinių amatų atstovai taip pat privalėjo prisiekti miestui. Amatininkai tapdavo naujaisiais miestiečiais ir prieš priimami į cechą, ir po to. Didžiausios profesinės Vilniaus naujųjų miestiečių grupės buvo amatininkai (64,2%) ir pirkliai bei prekybininkai (8,8%). Didžiausios amatų grupės buvo odos (16,4%), maisto (12,0%) ir statybų (10,7%). Naujieji miestiečiai daugiausia buvo atvykėliai (93,8% iš 4353). Dauguma jų buvo kilę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (72,1%). Iš Vilniaus ir Trakų vaivadijų buvo kilę 51,8% (su Žemaitija-54,9%). Kilusieji iš Lenkijos sudarė 7,7%, iš Vokietijos – 7%, iš Rytprūsių – 5,8%. Vilniaus naujieji miestiečiai papildė Vilniaus miestiečių bendruomenę ne vien demografiškai, bet ir beveik iš visos Europos bei kai kurių Viduriniųjų Rytų sričių atsinešta profesinės veiklos ir kultūrine patirtimi, jų imigracija stiprino Vilniaus miestiečių (kartu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) ryšius su jų kilmės šalimis; kultūrinių veiksnių įvairovę didino ir įvairi naujųjų miestiečių socialinė kilmė, todėl tiriamojo laike Vilniaus miestiečių bendruomenė buvo sudėtingas socialinis ir kultūrinis darinys.The term "new citizen of Vilnius" was used to define a status of a person gaining the burgher rights in Vilnius. To become a new citizen of Vilnius, a person usually had to fulfill certain requirements. Merchants and artisans were admitted to burgher rights of urban citizenship under various conditions. These conditions were closely linked to guild statutes. The largest professional groups of the new citizens of Vilnius were those of artisans, merchants and traders. The new citizens of Vilnius were mainly newcomers. The vast majority of them were arrivals from within the Grand Duchy of Lithuania