Archeologinėje medžiagoje atsispindi keturios migrantų bangos, kurios vėlyvajame paleolite persirito Pietų Pabaltijį ir Polesę į Pripetės, Nemuno ir Dnepro aukštupio baseinus. Biolingo laikotarpyje Rytų Europos šiaurės vakarinę dalį pasiekė negausios Hamburgo kultūros medžiotojų grupės, Aleriodo - Liungbiu kultūros, vėlyvojo Dryaso - Svidrų ir Krasnoseljės kultūrų. Pastarosios kultūros vėlyvojo Dryaso laikotarpio pradžioje susiformavo teritorijoje tarp Vyslos ir Dnepro vidupio Rytinės Liungbiu kultūros pagrindu. Dėl Holoceno pradžioje atšilusio klimato Svidrų ir Krasnoseljės kultūrų gyventojų grupės migravo šiaurės rytų kryptimi. Dėl šios migracijos susiformavo Postsvidrinės (Pulli, Kunda, Butovo) ir Postkrasnoseljės (Pesočnyj Rovo, Jenevo)...