Transatlantinė migracija identiteto politikos atžvilgiu

Šiuolaikiniuose tarptautinę migraciją nagrinėjančiuose antropologiniuose tyrinėjimuose vyraujanti transnacionalizmo paradigma iškelia kitus tiriamuosius požiūrius, pavyzdžiui, identiteto politiką, pritaikytinus naujausiems globaliems žmonių iš(si)vietinimo bei į(si)vietinimo srautams tyrinėti. Straipsnyje apžvelgiamos transnacionalizmo, identiteto politikos ir kai kurios gretutinės analitinės kategorijos, išplėtotos J. Cliffordo, J. Friedmano, N. Glick-Schillerio, S. Vertoveco ir kt. teoretikų. Siekiant identiteto politiką (tapatybės sureikšminimą) kaip tiriamąją perspektyvą konkrečiai taikyti tarptautinei migracijai pažinti, atvejo analizei pasirinkta transatlantinė lietuvių migracija į JAV. Remiantis minėtąja perspektyva bei empiriniais autoriaus 2002 ir 2004 m. JAV (Čikagoje ir Teksase) atliktų antropologinių lauko tyrimų duomenimis, straipsnyje išskiriamos dvi transatlantinio lietuviškumo, kaip migracijos nulemto identiteto, strategijos. Tai - nukreiptoji į išorę, į emigracijos ("namų") šalį - "diasporinė" identiteto konfigūracija ir nukreiptoji į vidų - Jungtinėse Amerikos Valstijose vietinio (etninio, istorinio-kultūrinio) "pripažinimo siekianti" laikysena. Pavyzdžiais straipsnyje parodoma, kaip yra įkūnijami šie abu transatlantine migracija paremti identiteto kontūrai. Lietuviškumas, kaip identiteto politika, išreiškiamas tokiomis viešosiomis pozicijomis bei praktikomis: pirmuoju atveju - tautiškumo ir tautinės kultūros išlaikymas (per institucijas ir organizacijas) bei imperatyvinis grįžimo į tėvynę kursas; antru atveju - vietinių (lietuviškų) šaknų (įsišaknijimo) etninio-kultūrinio paveldo pripažinimo reikalavimas. Straipsnis baigiamas išvada, kad transatlantinės migracijos įpavidalintam lietuviškajam identitetui, remiantis pasirinktųjų dviejų jo atvejų analize, pirmuoju atveju galia suteikiama praktikuojant diasporinį bei "ilgo nuotolio nacionalizmą" (Glick-Schiller terminas), antruoju - reikalaujant istorijos perrašymo, t. y. siekiant "perrašyti" vietinį (Teksaso) JAV multikultūralizmo istorijos fragmentą įterpiant lietuvišką sandą.Transnationalism prevailing in current anthropological studies of international migration encourages pointing out the other paradigms such as politics of identity and testing their applicability to address the new global flows of human (dis)(re)location. The article includes a short account of analytical categories related to transnationalism and politics of identity and also provides a case study (based on the US fieldwork) of the application of identity empowerment as a research perspective for the analysis of the Lithuanian migration to the US. Two ways - "diasporic” and "recognitionist” - of transatlantic Lithuanian-ness are exemplified. These are enacted and emplaced in politics and practices of: in the first way - retaining (homeland) nation-ness, culture as well as politics of return to homeland; in the other way - reclaiming local "roots”, culture and ethnic heritage as well as the ambition of "re-writing” the local (Texas) histories of multiculturalism of the US