Scandinavia in lithuanians' diplomacy in 1915-1917

Į rytus, pietus ar vakarus? Tokį klausimą sprendė lietuvių politikai 1914–1917 m, kol galiausiai 1917 m rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencijoje nutarė – į Vakarus. Šiaurė lietuvių politinėje sąmonėje dar nebuvo aktuali ir sutapo su Vakarų orientacija, tačiau tai nereiškė, kad lietuvių politikai Skandinavija nesidomėjo. Tokiam teiginiui prieštarautų archyviniai dokumentai, Pirmojo pasaulinio karo meto ir tarpukario spauda, Lietuvos politikų atsiminimai ir naujausi Lietuvos istorikų veikalai. Apžvelgus lietuvių skandinaviškosios orientacijos formavimąsi, matyti, kad jį sąlygojo Skandinavijos neutralitetas, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos ir lenkų veiksniai bei lietuvių apsisprendimas atkurti Lietuvos valstybę. Tai skatino Rytų Europoje vykstantys geopolitiniai procesai. Skandinavijos vaidmens sampratos analizė 1915–1917 m. lietuvių diplomatijoje rodo skandinaviškosios orientacijos funkcinius pokyčius. 1917 m. pabaigoje skandinaviškoji orientacija tapo lietuvių diplomatijos priemone, kuria buvo siekiama internacionalizuoti Lietuvos klausimą ir iki tol tik moraliniu pagrindu pagrįstai lietuvių diplomatijai suteikti juridinį pagrindą – atstovauti tautai. Sprendžiant humanitarinius ir politinius-propagandinius uždavinius, Skandinavija lietuviams tapo tiltu ir penktuoju politikos centru, kuris 1917–1918 m. reiškė galimybe rinktis Vakarų-Rytų ar Šiaurės-Pietų geopolitinę ašį ir orientaciją į Vakarus interpretuoti dvejopai: Vokietijai – kaip orientaciją į ją, o Didžiajai Britanijai – kaip orientaciją į Skandinaviją ir Antantės valstybes.To the East, South or West? That was the question considered by the Lithuanian politicians in 1914-1917, until finally the decision was made to take a direction to the West at Vilnius Conference held on 18-22 September 1917. North in the Lithuanian political consciousness was not relevant yet and coincided with Western orientation, but it did not mean that the Lithuanian politicians were indifferent to the Nordic countries. Such statement would be denied by the archive documents, the press of the period of the World War I and between the wars, Lithuanian politicians' memoirs and the latest works by Lithuanian historians. Review of the evolution of the Lithuanians' Scandinavian orientation shows that it was determined by the Scandinavian neutrality, factors of Germany, Great Britain, Russian and Poland, and the determination of the Lithuanian nation to restore the state of Lithuania. It was induced by geopolitical processes taking place in Eastern Europe. Analysis of the Scandinavian role conception in the Lithuanian diplomacy of 1915-1917 shows functional changes in the Scandinavian orientation. In the late 1917, the Scandinavian orientation became a tool of the Lithuanian diplomacy aimed at internationalising the issue of Lithuania and at providing the Lithuanian diplomacy based merely on moral basis until then with legal basis to represent the nation. When dealing with the humanitarian and political-propagandistic tasks, the Scandinavian countries became a bridge for Lithuania and the fifth political centre, which in 1917-1918 meant a possibility to choose between West-East or North-South geopolitical axes and to interpret West-orientation in two ways: Germany as an orientation towards it, while Great Britain as an orientation towards Scandinavian countries and Entente allies