Tarp laisvės kovos ir masinių žudynių: 1940-1944 metų fiktyvios lietuviškos biografijos įvadas

Vokiečių filosofijos daktaro Vokietijos ir Lietuvos santykių XX a. ir nacionalsocializmo istorijos tyrinėtojo Joachimo Tauberio (Joachim Tauber), straipsnyje, remiantis fiktyvia jauno lietuvio, kuris straipsnyje vadinamas Juozu Petraičiu, biografija, bandoma parodyti būdingą gyvenimo istoriją, atspindinčią ypatingą šio laikotarpio Lietuvos istorijos problematiką. Juozas Petraitis vaizduojams kaip asmuo, nesantis nei pasipriešinimo, nei kolaborantų vadovybėje, jis pateikiamas kaip netiesioginis holokausto dalyvis. Veiksmas perkeliamas į mažą miestelį, kadangi Kaune ir Vilniuje viešpatavo kitos aplinkybės. Pastaruoju metu lietuvių dalyvavimas žydų žudynėse vis dažniau atsiduria istorinių tyrimų ir lietuvių visuomenės dėmesio centre. Šiuo straipsniu autorius pirmiausia siekia išjudinti diskusijas, kadangi pastarosioms vis labiau gresia uždusimas kategoriškose klišėse „arba-arba“. Būtent dėl to straipsnyje svarbiausi yra Juozo Petraičio vidiniai prieštaravimai „tarp laisvės kovos ir masinių žudynių“, kuriuos lietuvių visuomenė iki šiol laiko nesuderinamais (vienas kitą eliminuojančiais). Iš įvairių gyvenimo linijų ir prisiminimų suprojektuota gyvenimo istorija, be abejonės, leidžia daryti ypatingą, tačiau kaip tik dėl to ir jaudinantį bei įdomų pastebėjimą dėl individo ir kolektyvo santykio.The article by a German doctor of philosophy and researcher of German-Lithuanian relations of the 20th c. and the history of national socialism Joachim Tauber, based on a fictional biography of a young Lithuanian referred in the article as to Juozas Petraitis, attempts to demonstrate a typical life story reflecting typical issues of this period in the history of Lithuania. Juozas Petraitis is presented as a person outside the heads of the resistance or collaborates, but as an indirect participant of the Holocaust. The action takes place in a small town, since Kaunas and Vilnius were facing other circumstances. Lithuanians’ involvement in massacres of Jews has recently been increasingly attracting attention of historical research and Lithuanian society. The author of this article seeks to encourage discussions, since the latter face a prospect of being suppressed by categorical clichés “or–or”. This is the reason why Juozas Petraitis inner contradictions “between fights for freedom and massacres”, which Lithuanian society still considers to be not reconciled, are the most significant in the article. This life story is constructed from various life paths and recollections. It allows making a peculiar yet thrilling and interesting observation on the relations between an individual and community