Informacinis saugumas Lietuvoje: gegužės 9-osios problema ir Rusijos lėktuvo avarija

Straipsnyje analizuojamos informacinio saugumo požiūriu svarbios naujausios konfrontacijos Lietuvos ir Rusijos santykiuose. 2005 m. įvyko dvi reikšmingos Rusijos informacinės kampanijos prieš Lietuvą. Pirmoji susijusi su Rusijos organizuotu Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių - gegužės 9-osios - minėjimu Maskvoje. Šioje situacijoje galima buvo stebėti aktyvų Rusijos informacinį spaudimą Lietuvai. Antroji kilo po to, kai rugsėjo 15 d. Lietuvos teritorijoje sudužo nuo skrydžio kurso nukrypęs Rusijos naikintuvas „Su-27“. Įdomu tai, kad šis savo prigimtimi karinio pobūdžio incidentas sukėlė informacinio saugumo požiūriu reikšmingų padarinių. Analizuojant minėtų įvykių eigą, siekiama atsakyti į klausimą, kodėl ir kaip diplomatinis vizitas ir karinis incidentas peraugo į informacinio saugumo sektoriaus grėsmes bei kokius padarinius sukėlė, siekiama išskirti informacinio saugumo požiūriu esminius Lietuvos ir Rusijos konfrontacijos aspektus ir atsakyti į klausimą, kuri valstybė laimėjo kiekvienoje iš šių informacinių konfrontacijų. Tiek gegužės 9-osios problema, tiek „Su-27“ incidentas parodė, kad analizuojant informacinį saugumą daug svarbiau yra tai, kaip informacija (apie gegužės 9-ąją, Baltijos šalių okupaciją, „Su-27“ avarijos priežastis ir kt.) suvokiama, o ne ar iš tiesų atspindi realų įvykį. Galima teigti, kad pati saugumizavimo praktika (konkretus saugumizavimo atvejis), kai imama eskaluoti problemą, kuri turi būti pripažinta grėsme, gali būti suvokiama kaip informacinė grėsmė.The article examines the latest confrontations in relations between Lithuania and Russia that are important in terms of information security. In 2005, two significant information campaigns were conducted against Lithuania by Russia. The first one was related to Russia’s commemoration of the 9th of May – the anniversary of the end of the Second World War – in Moscow. In this situation, an intense information pressure from Russia on Lithuania could be observed. The second campaign followed the crash of Russia’s fighter aircraft, the Su-27, in the territory of Lithuania on 15 September after the plane had deviated from its flight path. Interestingly, this incident of military nature had important consequences in terms of information security. The analysis of the course of the above-mentioned events aims to answer a question as to why and how the diplomatic visit and the military incident grew into threats to the sector of information security, as well as what consequences they had. The analysis also seeks to single out aspects of the confrontation between Lithuania and Russia that are essential in terms of information security, and to answer a question as to which state won in each of these information confrontations. Both the 9 May problem and the Su-27 incident showed that, to the analysis of information security, the way information (regarding the 9th of May, the occupation of the Baltic States, causes of the Su-27 accident etc) is perceived matters much more than whether information reflects a real event. It should be stated that the very practice of securitisation (a particular case of securitisation), when heated discussions of a problem that has to be recognised as a threat break out, can be understood as an information threat