Buvusių nuteistųjų įsidarbinimo ir socialinės reintegracijos strategijų projektavimas

Straipsnyje, buvusių nuteistųjų socialinės reintegracijos ir įsidarbinimo problemą apibrėžus kaip galių santykių problemą, keliami tyrimo klausimai apie tai, kokios yra buvusių nuteistųjų įsidarbinimo ir socialinė reintegracijos esminės kryptys ir prielaidos, kaip įgalinimo idėja gali būti realizuota lietuviškoje kultūrinėje terpėje, kokios priemonės gali padėti geriau socialinės reintegracijos dalyviams suvokti įgalinimo idėjos realumą, naujas galimybes, plėtoti naujas iniciatyvas? 2005 m. [...] atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas buvo atskleisti buvusių nuteistųjų į(si)darbinimo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybes, identifikuojant esmines pokyčių kryptis. Panaudojant tyrimo empirinius duomenis, 2007 metais atliktas antrasis kiekybinis patvirtinamasis tyrimas. Buvo atliekama buvusių nuteistųjų įsidarbinimo proceso dalyvių apklausa raštu. [...] Tyrimas atskleidė buvusių nuteistųjų reintegracijos į visuomenę kryptingumą, turinio ir struktūros elementus, kurie modeliuoja potencialias iniciatyvas ir veiklas siekiant sėkmingos buvusių nuteistųjų socialinės reintegracijos. Reintegracijos iniciatyvas sudarytų šios prielaidos: 1) ne atpildas, o įgalinimas turi tapti buvusių nuteistųjų reintegracijos metodologine baze; 2) savarankiškumo plėtotė yra buvusių nuteistųjų įgalinimo tikslas; 3) buvusių nuteistųjų savarankiškumas numano, kad palaikomos, skatinamos ir realizuojamos pačių buvusių nuteistųjų iniciatyvos integruotis, mokytis, dirbti, ugdomi jų savarankiško gyvenimo gebėjimai; 4) savarankiškumo plėtotės atveju psichologinė atsakomybė perduodama patiems buvusiems nuteistiesiems, o ne inspektoriams, specialistams; 5) įgalinimas nereiškia, kad buvę nuteistieji lieka be priežiūros. Priežiūra įgalinimo aspektu numato, kad inspektoriai toliau vykdo valstybės numatytas priemones, o konsultantai (psichologai, socialiniai darbuotojai ir kt.) tai, kas apibrėžta jų pareigybiniuose nuostatuose. Inspektoriai ir konsultantai dėl savo kompetencijų turi tapti psichologiniais, socialiniais, ypač organizaciniais ištekliais, t.y. tais, kurie padeda buvusiems nuteistiesiems sunkiose situacijose, nukreipia į tinkamas veiklas, organizuoja, telkia bendriems projektams, padeda surasti rėmimo šaltinių ir t.t. Reintegracijos tikslas yra padėti buvusiems nuteistiesiems sėkmingai grįžti į visuomenę, sukurti sėkmės precedentus, kurie galėtų tapti neigiamų visuomenės nuostatų, išankstinių nusistatymų keitimo priežastimi. Tyrimas parodė, kad labiausiai aktuali, problemiška ir perspektyviausia yra buvusių nuteistųjų savipagalbos ir saviorganizacijos plėtotė, pagrindinis išteklius yra artimųjų pagalba buvusiems nuteistiesiems. Žinoma, kiti tyrimu nustatyti veiksniai yra taip pat labai svarbūs ir yra sudėtinės reintegracijos dalys. Modeliuojant buvusių nuteistųjų reintegracijos galimybes ir kryptis, formuluojami tikslai ir priemonės: 1) rengti reintegracijos projektus, į projektų rengimą lygiaverčiai įtraukti buvusius nuteistuosius; [...] 2) plėtoti buvusių nuteistųjų nevyriausybinių organizacijų kūrimą; [...] 3) plėtoti buvusių nuteistųjų bendrųjų ir profesinių kompetencijų Ugdymą; [...] 4) plėtoti informavimo ir konsultavimo tinklą. [...]The article analyses the controversial social issue: the return of former convicts into the society. What empowerment strategies for employment and social reintegration of former convicts are considered efficient by stakeholders? This research question is analysed in the article. All possible stakeholders - former convicts, close people of former convicts (parents, spouses, partners), specialists-consultants (psychologists, social workers), specialists of correction inspectorate, citizens and employers - were questioned. The research revealed the factors of employment and social reintegration of former convicts, their rating, urgency and resources. The data enables us to design strategies of empowering initiatives and activities seeking for successful social reintegration of former convict