Philosophical reflection of national identity

Esminis tautinio tapatumo aspektas yra savimonė, jos reikšmingas matmuo - filosofinė refleksija, apmąstanti tautos būtį visuotinybės aspektais. Tai daroma profesiniu ir neprofesiniu lygmenimis. Tam nedaug tegali praversti postmodernistinio reliatyvizmo veikiama šiuolaikinė filosofija. Sovietinio laikotarpio ideologinis spaudimas filosofijai neįstengė nuslopinti savarankiškos mąstysenos, tačiau to nepakako, kad būtų sukurtos konceptualios priemonės realiai tautos būčiai apmąstyti. XX a. pirmosios pusės lietuviškojoje filosofijoje, nepaisant laiko distancijos, jos iš esmės yra analogiškos toms, kurios kyla dabarties gyvenime. A. Dambrauskas, S. Šalkauskis, A. Maceina, Vydūnas, apmąstydami lietuvių tautos kūrybinių galių skleidimosi perspektyvą ir vietą visos žmonijos bendrijoje, numatė ir praktinius švietimo ir kultūros plėtros uždavinius.The basic idea of the article rests on the presumption that the essential atribute of national identity is national consciousness. Its philosophical dimension means the selfreflection of the identity in the categories of universality. For these tasks, not adequate are the philosophical concepts inherited from the period of the Soviet occupation. More appropriate for the reflection of the present situation of the nation are the philosophical concepts created by such thinkers as A. Dambrauskas, S. Šalkauskis, A. Maceina, Vydūnas in the beginning of the 20th century