Evaluation of knowledge potential in a transport organization

Straipsnio tikslas - remiantis atliktais tyrimais bei autorių sukurtais darbuotojų žinių potencialo vertinimo metodais, išmatuoti transporto organizacijos darbuotojų žinių potencialą. Sparčiai besiplėtojantis transporto sektorius susiduria su darbo išteklių valdymo problemomis, todėl pradėta ieškoti būdų kaip žinių valdymo metodus pritaikyti transporto įmonėse. Pateiktas darbo žinių potencialo matavimo metodas išsiskiria tuo, kad vertinimo pagrindas yra darbuotojas, o vykstantys procesai, sistemos ir technologijos transformuojami kaip darbuotojo įrankiai, siekiant įmonės tikslų. Siūlomi darbuotojų žinių potencialo vertinimo metodai transporto sektoriui leidžia kiekybiškai išmatuoti sektoriaus įmonių darbuotojų žinių potencialą. Nustatyti svarbiausi veiksniai, lemiantys darbuotojų žinių potencialą, o jų reikšmingumas skaičiuojamas atsižvelgiant į sektoriaus veiklos specifiką. Veiksniai pagal reikšmingumą išsidėsto taip: profesinė patirtis; pareigingumas; darbuotojo įtaka organizacijos tikslams įgyvendinti; sprendimų priėmimo mastas ir atsakomybė; savarankiškumas darbe; technologijų taikymas darbe; darbo sudėtingumas; išsimokslinimas; pareigų lygis; motyvacija dirbti; darbo kultūra. Veiksnių reikšmingumui nustatyti atlikta transporto sektoriaus valdymo struktūros analizė, nustatytas transporto sektoriaus darbuotojų žinių potencialo turinys, konkurencinį pranašumą lemiantys veiksniai. Transporto paslaugų įmonėje atliktas eksperimentas parodė siūlomo darbuotojų žinių potencialo vertinimo metodo praktinį priimtinumą. Rezultatai leidžia daryti įmonės vadovams racionalius sprendimus įmonės žmogiškųjų išteklių veiklos modernizavimo ir valdymo procesų srityse.Knowledge potential has been researched for a few decades by various scientists. However, a common method of knowledge potential evaluation has not been developed yet. Scientists argue which factors are essential evaluating knowledge potential. The model of evaluation discussed in this paper was adapted in the transport sector. Factors considered in evaluation were these: education, vocational experience, position level, degree of decision making and responsibility, self-sufficiency at work, work culture, technology used at work, level at work difficulty, motivation and the workers' influence on reaching organizational goals. Practical adaptability of the model was tested as an experiment in a transport company, results were provided to company management