Socialinio dalyvavimo modeliai ir studentų pilietinis aktyvumas

Straipsnyje keliama jaunimo visuomeninio aktyvumo problema, kuri yra gana aktuali šiuolaikinėje visuomenėje. Ji analizuojama socialinių pokyčių kontekste, pasitelkus šiuolaikinės visuomenės analitikų darbus (Bauman, 2000; Castells, 2001), kurie padeda įyardyti pagrindines globalizacijos pasekmes visuomenėms: a) beribė migracija (išteklių, kapitalo, žanonių ir kt.); b) susvetimėjimas (tarp asmenų ir jų grupių; tarp piliečių ir jų išrinktos valdžios; tarp tautų; tarp valstybių ir pan.); c) didėjantys socialinės atskirties mastai (kiekvienoje visuomenėje atsiranda vis daugiau asmenų ir Jų grupių, kurios atskirtos nuo pagrindinių galimybių pasinaudoti savo teisėmis ir laisvėmis, socialinėmis gėrybėmis, komunikacijos priemonemis ir t. t.). Šiame kontekste į horizontaliujų socialinių ryšių kūrimą (Zepa, 2000) žiūrima kaip į globalizacijos pasekmių švelninimo būdaą, nes, tik kuriant tarpasmeninius socialinius tinklus, plečiasi socialiniai kontaktai, didėja tarpasmeninis pasitikėjimas, skatinamas dalyvavimas visuomeninėse organizacijose, stiprinamas bendruomeniškumo jausmas tarp įvairių socialinių grupių. Tokių ryšių kūrimas edukaciniame kontekste įgyja socialinio dalyvavimo skatinimo projekciją, kuri paryškinama pasitelkus teorinius-socialinio dalyvavimo modelius (kognityvinį-pažintinį, racionalaus pasirinkimo, savanorystės, socialinio teisingumo ir socialinio kapitalo kaupimo). Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, kurio tikslas - ištirti studentų pilietinį aktyvumą. Šiam tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniais: 1) remiantis lietuvių ir užsienio autorių teorinėmis įžvalgomis, aptarti piliečio sampratą socialinių pokyčių kontekste ir piliečio ugdymo edukacines galimybes; 2) apibūdinti socialinio dalyvavimo modelius; 3) pristatyti ir išanalizuoti empirinio tyrimo duomenis apie studentų pilietinį aktyvumą. Straipsnyje, analizuojant šiuolaikinį socialinį kontekstą, plačiau aptariami iššūkiai pilietiškumo ugdymui: nykstantis pagrindinis pilietiškumo sandas (konkretaus piliečio santykis su valstybe) ir dėl to kylanti pilietiškumo ugdymo pagrindinio tikslo problema; didėjantis piliečių nepasitikėjimas valdžia ir jos institucijomis ir dėl to kylanti pilietinio ugdymo turinio problema; kintanti pilietiškumo samprata ir dėl to stiprėjanti pilietiškumo ugdymo socialinė dimensija. Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad socialinis jaunimo dalyvavimas yra viena esmingiausių pilietinio aktyvumo apraiškų.…The article discusses modern discourse of civic participation, problem of civic passiveness is emphasized, activity of universities that encourages students' activeness is presented, and theoretical preconditions of development of youth's citizenship in context of social changes are analyzed. With reference to works of analysts of modern society (Bauman, 2000; Castells, 2001), the main consequences of globalization for societies are named: a) limitless migration (of resources, capital, people, etc.); b) alienation (among people and their groups; among citizens and their elected government; among nations; among states; etc.); c) increasing scale of social exclusion (in every society appear increasingly more people and their groups that are separated from main possibilities to use their rights and freedoms, social benefits, means of communication, etc.). Creation of horizontal social relations on the grounds of active participation is presented (Zepa. 2000) as a way to mitigate consequences of globalization, because it strengthens interpersonal social networks, helps to expand social contacts, increases interpersonal trust, induces to participate in non-government organizations, strengthens sense of belonging to community among various social groups. Furthermore, the article analyzes understanding of civic participation, models of participation (cognitive model, rational choice model, voluntarism model, justice model, social capital model) are discussed with reference to education sources. The article presents resuhs of empirical research into social activeness of Lithuanian youth, expression of social activeness of students of Lithuanian higher schools is described, components of this expression are discussed: cognitive, affective, practical. Model of activeness of Lithuanian youth, motives of activeness and reasons of passiveness are identified on the basis of theoretical insights and empirical researches. Based on analysis of opinions expressed by experts, an assumption is made that it is not very realistic to expect positive cooperation between various educational institutions (comprehensive secondary and vocational schools) due to publicly unacknowledged, but existing in reality, problem of social stratification, social prestige among educational institutions, among pedagogues and among lecturers. On the basis of data analysis, conclusions about tendencies of social activeness of youth are formulated, main problems that interfere with students' activeness are defined